Vyriausybės nutarimas nepritarti siūlomam transporto priemonių mokesčius grindžiamas tuo, kad įstatymo projekte siūloma apmokestinti išskirtinai tik tam tikras transporto priemones bei nustatyti skirtingas apmokestinimo taisykles į tą pačią kategoriją patenkančioms transporto priemonėms. Kaip pavyzdys pateikiamas siūlymas apmokestinti burines jachtas, pamirštant pramoginius laivus (pvz. katerius).
Be to, minima, kad Europos Sąjungos praktikoje transporto priemonių mokestis yra siejamas su objektyviais parametrais, kaip CO2 emisija, priemonės amžius, vidaus degimo variklio galia, svoris ir t.t. Tokių parametrų pasigesta siūlomame projekte.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad Seimui svarstyti tokį įstatymo pasiūlymą būtų netikslinga: „Jis neatitinka automobilių apmokestinimo praktikos kitose valstybėse. Siūlomas mokestis neveiktų nei kaip aplinkos apsaugos mokestis, nei kaip mokestis, finansuojantis kelių infrastruktūrą“.
Finansų ministrė teigė, kad transporto priemonių apmokestinimas turėtų būti svarstomas kartu kaip bendras dalykas diskusijose apie mokesčius ir jų sistemą.
„Mano nuomone, transporto priemonių mokestis Lietuvoje galėtų ir turėtų būti. Trumpuoju laikotarpiu juo būtų greičiau panaikintas biudžeto deficitas. Toks mokestis būtų mažiau žalingas šalies ekonomikai nei pelno mokesčio, darbo apmokestinimo ar vartojimo mokesčių didinimas. Ilguoju laikotarpiu jis galėtų pakeisti dalį darbo apmokestinimo“, - savo poziciją išdėstė ministrė.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, savo kadencijos pabaigoje Vyriausybė neturėtų teikti sisteminių mokesčių pakeitimų.
Jai pritarė ir premjeras Andrius Kubilius: „Nemanau, kad kažkas iki rinkimų imtųsi esminių pertvarkų mokesčių sistemoje. Tikiu, kad atsakingos politinės partijos savo rinkimo programose aiškiai išdėstys nuostatas ir tokių pasiūlymų atžvilgiu“.
Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektas Vyriausybei buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje.
