„TMD Partners“ konsultantas ir kūrybiškumo guru Gintaras Butkus kalbėdamas apie kūrybiškumą išskiria tris kūrybos tipus: saviraišką, meną ir darbą.
„Saviraiška – kai mes užsiimame malonia veikla nesiekdami konkrečios naudos iš kūrybos rezultato. Menas – kai kuriame naudodamiesi savo įgūdžiais konkrečioje srityje. Darbas – kai siekiame užsibrėžtų tikslų neperžengdami savo pareigų rėmų, t. y. keičiame, sprendžiame problemas, pritaikome, taisome.
Vienas bendras dalykas visiems tipams yra tai, geriausios idėjos ateina, kai žmogus yra atsipalaidavęs, geros nuotaikos ir kurdamas nevertina savo kūrinio. Genialiems srendimams dažniausiai reikia gausybės idėjų, intensyvaus darbo, daugybės prototipų ir bandymų. Vėliau anapus mūsų sąmonės vyksta procesas, vadinamas inkubacija, kai nesąmoningu lygmeniu ieškoma sprendimų ir galiausiai aplanko nušvitimas: „Eureka, aš sugalvojau!“
„Siekiant kurti reikia tikslo, žinoti, ką tiksliai norime padaryti, patobulinti arba atrasti. Tikslą gali atstoti svajonė, darbo užduotis, asmeninis polinkis ką nors daryti. Geriausios ir pelningiausios idėjos kyla tuomet, kai tikslas yra ambicingas arba iš pirmo žvilgsnio nepasiekiamas – juk niekas iki šiol to nedarė arba nebuvo pagalvojęs. Kūrybos metodai, padėsiantys tobulinti kūrybinį mąstymą, skaičiuojami dešimtimis, o dažniausiai naudojami – „Lateral thinking“, „Synectics“, „Scamper“ ir „Brainstorming“. Daugiau metodų galima rasti Michaelo Michalko knygoje „Thinkertoys‘‘ ir Jameso Higginso „101 Creative Problem Solving Techniques‘‘, – sakė G. Butkus.
1.Problemų virsmas progomis
Sakoma, kad puikias verslo idėjas padiktuoja gyvenimo problemos. Ir jeigu mes pakeičiame savo požiūrį ir perspektyvas iš žiūrėjimo į problemas kaip tokias į jų, kaip galimybių, matymą, atrasime naują pasaulį, kuriame gausu puikių verslo idėjų.
Catherine Patton, „Patton Medical Devices“ įkūrėja, 2001 metais sužinojo serganti pirmojo tipo diabetu. Ji kasdien turėjo vartoti insuliną, o tai sukeldavo didelių nepatogumų ir palikdavo ant odos mėlynių. Moteris išbandė insulino pompos terapiją, bet ji taip pat trukdė kasdienei veiklai.
Asmeninė kova su diabeto valdymu lėmė, kad C. Patton išrado i-jungtį – medicinos prietaisą diabetikams. Nuo 2004 metų Catherine gamina ir platina šį išradimą per savo bendrovę.
2. Paprastos idėjos
Puiki verslo idėja nebūtinai turi būti sudėtinga. Pavyzdžiui, „Twitter“ vadovaujantį pareigūną Jacką Dorsey tiesiog suintrigavo mintis sužinoti, ką daro jo draugai. „Twitter“ užduoda paprastą klausimą: „Ką veiki?” Į jį galima atsakyti naudojant 140 ženklų mobiliajame telefone, galima iš karto siųsti pranešimą arba pasinaudoti tinklu.
Idėjos taip pat kyla iš žmonių poreikio vienytis su kitais žmonėmis, bendrauti, o „Twitter“ tai suteikia paprastu būdu. Taigi kas sako, kad verslo idėja turi būti sudėtinga?
3.Kasdienė „nenorima“ veikla
Yra daugybė dalykų, kuriuos darome kasdien, bet to nemėgstame. Vieniems patinka apsipirkti, kitiems tai gali nepavykti dėl nesugebėjimo arba tiesiog dėl to, kad nekenčia to daryti. Tad kaip gali kilti verslo idėja esant tokioms aplinkybėms? Atsakymas – profesionalūs pardavėjai! Jie patentuoja geriausius sandorius, renkasi šviežiausią maistą bei daržoves ir leidžia sutaupyti klientams. Daugelis šių profesionalių pardavėjų yra namų šeimininkės, kurioms reikia eiti apsipirkti į parduotuvę. Kadangi klientai moka pristatymo mokestį, šioms namų šeimininkėms patinka nemokamai važinėti į prekybos centrus. Kokias kitas panašias paslaugas galime teikti savo klientams?
4.Mąstysenos keitimas
Ar dažnai jaučiatės taip, tarsi turite pasirinkti iš dviejų dalykų? Įgyvendinti projektą A ar projektą B? Juoda ar balta? Turėti daugiau pinigų ar daugiau laiko? Jeigu taip blaškotės, vadinasi, jūsų galvosena yra „arba – arba“ tipo. Vis dėlto jūs žinote, kad norite ir galite gauti naudos iš abiejų variantų. Galbūt jaučiatės ribojami išteklių, kai turite atlikti abu variantus, tačiau jeigu įgysite mentaliteto perteklių, rasite kūrybiškų ir novatoriškų būdų turėti abu dalykus. Mąstyseną „arba – arba“ turite pakeisti į „abu“. Viduriuko ieškojimas nėra išeitis, nes trukdo kūrybiškumui.
5. Ribų nustatymas
Meskite sau iššūkį. Nusistatykite ribas ir veikiausiai nustebsite dėl rezultato. Pavyzdžiui, paklauskite savęs: „Kaip galėčiau uždirbti turėdamas mažai pinigų arba visai jų neturėdamas?‘‘
Apgalvoti tokius apribojimus gali būti sunku, tačiau yra tikimybė, kad rasite puikią verslo idėją. Vienintelis dalykas, kuris jus varžo, yra vaizduotė. Norint būti gyvūnėlių prižiūrėtoju arba namų tvarkytoju nereikia pradinio finansinio kapitalo, bet tai yra skambi verslo idėja. Nemanykite, kad verslą pradėti galite tik turėdami didelį kapitalą.
6.Mokymasis iš vaikų
Vaikai yra puikus verslo idėjų šaltinis. Jie linksmi, laisvos dvasios, turi nuomonę, jų nevaržo visuomenės normos. Jie daiktus mato visai iš kitos perspektyvos nei suaugusieji. Jeigu prieitumėte prie jų šaltinių, gali kilti puikių verslo idėjų. Pavyzdžiui, nederančių kojinių pardavinėjimo idėją inspiravo trimetis, kuris nori būti unikalus ir išsiskirti. Taigi taip gimė mixzup.com verslo idėja. Šios verslo istorijos moralas yra negalvoti šabloniškai ir atsižvelgti į mūsų vaikų puikias verslo idėjas.
7.Svajojimas
„Viskas prasidėjo nuo niežulio“, – prisimena Linusas Torvaldsas, „Linux“ iniciatyvos vadovas. Kuo dažniau liesi niežtinčią vietą, tuo daugiau kasyti reikės. Taip ir su kūrybišku mąstymu, kuris išryškėja randant mažų kasdienių problemų, praktinių nusivylimų ir nepasitenkinimo sprendimus, o ne patiriant, pavyzdžiui, žemės drebėjimą ar revoliucinę viziją. „Linux“ tikro gyvenimo kūrybinis indėlis aprėpia daugiau nei programinės įrangos plėtojimą – čia kalbama apie laisvės, autonomijos, išradingumo ir tikėjimo, kad įmanoma žaisti su dideliais berniukais programavimo bloke, svajonę. Kuo didesnė ir įžūlesnė svajonė, tuo labiau įkvepiantis ir mobilizuojantis tampa projektas.
8.Bendruomenės
Kad idėja žydėtų ir plėstųsi, ją reikia puoselėti. Dar daugiau – ja reikia dalytis. Metas atsisakyti vieno kūrybingo genijaus mito ir pripažinti, kad puikūs kūrėjai, atradėjai ir išradėjai taip pat yra socialiniai sujungėjai ir aktyvuotojai.
Atsirandant „Torvalds“ aktyvus programuotojų branduolys greitai išplito kaip laisvai apibrėžta ekosistema, kurią sudarė daug antraeilių bendruomenių, prisidedančių prie mikrokūrybiškumo, kad paskatintų ir praturtintų pagrindinę idėją.
Pagrindiniai meno, mokslo ir technologijų laimėjimai – Pablo Picasso kubizmas, Alexanderio Flemingo penicilinas, o Johno Dysono siurblys – beveik visada apibūdinami pagrindiniu „socialiniu momentu“, kai tarp idėjos ir galimų rėmėjų bei pagalbininkų atsiranda ryšys.
9.Veiksmo dėsnis
Thomas Edisonas, kuris neišrado lemputės, bet patobulino jos siūlelį ir tai patentavo, buvo pripažintas dėl gebėjimo kurti prototipus, tikrinti ir įgyti žinių iš savo eksperimentų.
Šiuo metu, pavyzdžiui, eskizų piešimas, planavimas, maketų kūrimas ir prototipų gaminimas yra standartinė praktika daugelyje novatoriškų organizacijų. Minčių pavertimas veiksmais taip pat funkcionuoja kaip naujų ir didesnių idėjų garantija, tarsi progreso pranašystės išsipildymas. Nėra receptų ir nereikia jokios receptų knygos, tiesiog stipraus ir kolektyvinio troškimo veikti. Turime prisiminti, kad idėja yra tiek gera, kokius veiksmus ji lemia.
ANONSAS: "TOP 10 franšizių pasaulyje" ir "Motyvuojanti demotyvacijos.lt istorija" ieškokite "bzn start" liepos mėnesio verslo žurnalo numeryje.
