„Klausimo, ar reikia statyti kasos aparatus, manau, nebėra – dabar reikia spręsti klausimą, kaip tai padaryti“, – Ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešime cituojamas premjeras Andrius Kubilius.
Jo nuomone, siekiant įgyvendinti 2011 m. biudžeto nuostatą surinkti iš šešėlio ir kontrabandos milijardą litų, prekybos apskaitos sutvarkymas maistu prekiaujančiose turgavietėse yra būtinas, juolab kad to aktyviai reikalauja Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojai.
„Lietuvos ūkininkai reikalauja kasos aparatų – jiems pabodo konkuruoti su nežinia, iš kur atvežama mėsa, ir kitais žemės ūkio produktais, kuriais prekiaujama bet kaip. Mes net apytikriai negalime žinoti, kiek ir už kiek turguose parduodama lietuviškų produktų, ir kiek – iš svetur“, - tame pačiame pranešime cituojamas ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Jo nuomone, šių priemonių skatina imtis ir tai, jog jau yra ūkininkų, kurie statosi kasos aparatus savanoriškai.
„Kasos aparatai naudojami visame pasaulyje, jie laikomi labai veiksminga priemone kovoti su šešėliu ir kontrabanda, ir pažadu – šita Vyriausybė šią priemonę ryžtingai naudos,“ – pažymėjo A. Kubilius.
Kol kas nežinoma, kad bus priimti teisės aktai, numatantys kasos aparatų diegimą ir kada jie turėtų atsirasti ant turgaus prekystalių, tačiau žadama numatyti pereinamąjį laikotarpį.
Įžvelgia didžiųjų interesą
Tačiau šią žinią Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė pavadino susitarimų laužymu.
„Mes tai vertiname labai neigiamai, vienareikšmiškai tai būtų verslo sąlygų pabloginimas, šiuo sprendimu nesilaikoma susitarimo memorandumo. Kasos aparatai iš esmės keičia veiklos formą, prekeiviams atsiranda papildomos išlaidos, nes reikia samdyti buhalterę, atsiranda įmonė. O turgavietėse dirba juk ir vyresnio amžiaus žmonės, ir įvairių išsilavinimų, ir menkesnių sugebėjimų, tai juos priverstų išeiti iš turgaviečių. Negi jie nori naujos emigracijos bangos, didžiulio žmonių nepasitenkinimo“, – DELFI piktinosi ji.
Smulkiųjų atstovė yra įsitikinusi, kad tokį Vyriausybės norą lemia didžiųjų maisto gamintojų interesai.
„To siekia gamintojai, kurie supranta, kad verslo liudijimų turėtojai yra jų didžiuliai konkurentai, nes jie gali ir kainą nuleisti. Mes tai vienareikšmiškai traktuojame kaip pataikavimą stambiesiems gamintojams, kad jiems būtų užleista prekybos rinka. Pagal mūsų turimą informaciją turgavietėse nerandama daugiau pažeidimų nei kituose versluose. Tai juokingai atrodo, niekur kasos aparatų nėra“, – kalbėjo ji.
Z. Sorokienė tvirtino, kad turgaus prekeiviai per metus nepasiekia 100 tūkst. Lt, todėl ir turėdami kasos aparatus jie netaptų pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais.
„Yra neįmanoma jiems suprekiauti daugiau nei 100 tūkst. Lt, nes yra vykdoma pakankamai griežta apskaita, ją ir kontroliuoja turgaviečių administracijos, ir patys smulkieji verslininkai“, – sakė ji.
Z. Sorokienė tvirtino, kad turgaus prekeiviai daugiausiai prekiauja Lietuvos gamintojų maisto produktais.
Pirmas bandymas baigėsi taikos sutartimi
DELFI primena, kad pirmą sykį apie kasos aparatus turguose prabilta dar 2008 m. pabaigoje. Tačiau tąkart buvo sulaukta didžiulio smulkiųjų verslininkų pasipiktinimo ir grasinimo mitinguoti, todėl pasirašytas memorandumas, kuriame Vyriausybė pažadėjo atsisakyti šios idėjos.
Po to buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri nusprendė, kad vietoj kasos aparatų įdiegimo turguose, visa į prekyvietę atvežta mėsa ir jos produktai turės būti registruojami specialiame žurnale.
Taip pat nuspręsta, kad ne mažiau kaip 20–25 proc. prekybos vietų turgavietėse būtų rezervuotos Lietuvoje užaugintai ir pagamintai produkcijai parduoti, sugriežtinti mėsos, pieno, daržovių, vaisių, uogų ženklinimo ir kilmės reikalavimai.
Tos pačios darbo grupės siūlymu uždraustas prekių perpardavinėjimas tarp asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus.
