Be to, bankas A. Bosui turės sumokėti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei padengti verslininko sumokėtą žyminį mokestį – 30 tūkst. Lt.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas dar negalutinis – bankas jį galės apskųsti apeliacine tvarka.
„Teismas padarė išvadą, kad ieškovas (A.Bosas) banko buvo suklaidintas“, – išnagrinėjusi bylą paskelbė teisėja Danutė Kutrienė.
Teismo teigimu, bankas A. Bosą suklaidino dėl galimų rizikų dėl aplaidumo.
„Atsakovas nepateikė informacijos dėl galimų rizikų, įsitikinęs, kad negali būti tokių pasekmių, kokias sukėlė sudaryti sandoriai ieškovui“, – teismo teigimu, ieškovo ginčijamos kreditavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nes jos buvo sudarytos dėl susidėjusių sunkių aplinkybių – paaiškėjus, kad pagal sudarytas obligacijų sutartis A. Bosas patiria tik nuostolius (verslininkui buvo priskaičiuota 1 mln. 796 tūkst. Lt palūkanų nuo kredito suteikimo).
Į teismą A. Bosas kreipėsi, nurodydamas, kad nežinojęs, kad investuojant į su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO) galima ir pralošti – jis teismo prašė iš banko, kuriame jis prieš kelerius metus buvo įsigijęs obligacijų, priteisti padengti patirtus nuostolius.
Svajodamas apie didžiulį pelną jis nusprendė užstatyti savo prabangų namą Palangoje, tada įvertintą 7 mln. Lt. Už tai jam bankas suteikė beveik 20 mln. Lt paskolą.
Paskolintos lėšos iškart buvo investuotos į obligacijas.
Bankas įsipareigojo jas iš A.Boso išpirkti už nominalią vertę. Taip ir atsitiko, tačiau jam iki šiol tenka mokėti palūkanas už paskolą.
Dėl nesėkmingų investicijų su DNB nuostolius teigia patyrę 640 žmonių, trims jų teismas jau yra priėmęs palankius sprendimus.
„A.Bosas buvo įspraustas į tokią situaciją, kad jam teko mokėti palūkanas. Kitaip elgtis jis negalėjo, nes būtų praradęs užstatytą turtą”, – yra sakiusi A. Boso advokatė Ramunė Dulevičienė.
Bendra suma, kurią A.Bosas turi padengti bankui, viršija 2 milijonus litų.
Bankas nesutinka su teismo sprendimu ir jį skųs
„Mums yra labai svarbu, kas teismas vienareikšmiškai pripažino, kad sudaryti sandoriai
neprieštaravo įstatymams, - pažymėjo DNB banko atstovas Andrius Vilkancas. – Tačiau, mums keli aspektai atrodo labai keistai - kad teisėjui pasirodė įtikinama, kad patyręs verslininkas, turintis, pagal mūsų pateiktus įrodymus, mažiausiai 10 metų investavimo patirtį, tame tarpe ir į su akcijomis susietas obligacijas bei kitus, žymiai rizikingesnius instrumentus, nesuprato, kad palūkanas reikės mokėti nepriklausomai nuo investicijų rezultato. Keista, kad buvo nuspręsta, jog nepaisant to, kad bankas nepažeidė jokių teisės aktų, visus kliento patirtus nuostolius ir palūkanų išlaidas perkelti ant banko pečių“.
Pasak jo, banko nuomone, „situacija kur kas paprastesnė – žmogus skolinosi pinigų, investavo, nes norėjo uždirbti, o kai investicijos nepasiteisino – ieško būdų, kaip atsakomybę už savo sprendimus perkelti kitiems“.
„Manome, kad tai ne tik neteisinga ir nesąžininga, bet ir kenkia bendrai investavimo bei atsakingo skolinimosi kultūrai“, - patikino A. Vilkancas.
Pasak jo, bankas skųs teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. „Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu galima būtų manyti, kad pagal visus Lietuvos teisės aktus sudarytos ir pasirašytinai patvirtintos sutartys gali staiga būti pripažintos negaliojančiomis vien todėl, kad viena pusė pareiškia suklydusi“, - pabrėžė DNB atstovas.
