„Čia kai kur spaudoje girdžiu atsiliepimus, kad per brangiai buvo skolintasi, tai noriu pasakyti, kad norint lyginti skolinimosi kainas, reikia lyginti palyginamus dalykus. Jeigu pamenate, praėjusių metų spalį už 5 metų trukmės 1,5 mlrd. JAV dolerių pasiskolinimą mokėjome 6,812 proc., dabar už 2 mlrd. JAV dolerių, kuriuos skolinomės 10 metų, mokėjome 7,625 proc. Tačiau perskaičiavus į penkerių metų trukmės tokios pačios apimties paskolą mes būtume mokėję 0,6 proc. mažiau nei pernai spalį, taigi palūkanos būtų 6,210 proc.“, – tvirtino A. Kubilius.
Kartu premjeras pabrėžia, kad Lietuva pinigų tarptautinėse rinkose pasiskolino pigiau nei Graikija.
Jo teigimu, skolintis būtina suplanuoto biudžetų deficito finansavimui.
„Kai buvo priimtas sprendimas, kad valdžios sektoriaus deficitas lieka tokios apimties (apie 8 mlrd. Lt), tai faktas, kad jį reikia kaip nors finansuoti. Nesiskolinant niekaip negalėsi jo finansuoti. Jeigu Seimas nesutiko labiau mažinti deficito ir taip mažinti išlaidų arba didinti pajamų keliant mokesčius, tai turi padengti skolinimasis“, – kalbėjo A. Kubilius.
Investuotojų poreiks buvo 7 mlrd. JAV dolerių
Premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas DELFI sakė, kad JAV investuotojai nupirko didžiąją dalį emisijos.
„Pastebimas labai stiprus investuotojų susidomėjimas Lietuvos kreditu. Nuoseklios rinkodaros kampanijos metu pavyko pritraukti per 300 investuotojų ir sulaukti daugiau kaip 7 mlrd. JAV dolerių pasiūlymų“, – teigė jis.
Anot M. Majausko, skolinantis metų pradžioje siekta išvengti konkuravimo su daugeliu kitų Europos Sąjungos šalių, kurios taip pat planuoja skolintis šiemet.
Platins, bet nesako kada
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino dar negalinti pasakyti, kada bus platinama kita euroobligacijų emisija, tačiau tokių planų šiemet neatsisakoma.
„Tikrai jokių konkrečių planų dabar nepateiksiu. Manau, kad tai būtų gana negudru, todėl kad artimiausi planai ir konkretesni sprendimai dėl skolinimosi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija tarptautinėse finansų rinkose. Šiuo metu, galima pasakyti, kad ji yra šiek tiek įtempta dėl rinkų abejonių, kaip su viešųjų finansų problemomis pavyks tvarkytis kai kurioms eurozonos valstybėms (Graikijai, Portugalijai ir Ispanijai – DELFI)“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė viliasi, kad šiemet biudžeto peržiūros metų viduryje neprireiks. Pernai biudžetas karpytas dusyk.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę Lietuva tarptautinėse rinkose pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių (maždaug 4,94 mlrd. Lt) obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis.
Tai yra didžiausia Lietuvos istorijoje išplatinta obligacijų emisija, spalį Lietuva tarptautinėse rinkose buvo išplatinusi 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. Lt) vertės obligacijų emisiją.
Iš viso šiemet Lietuva ketina skolintis apie 13 mlrd. Lt. Metų pabaigoje valstybės skola turėtų sudaryti apie 40 proc. BVP.
