„Jeigu krizė baigsis, tai ir programoje parašyta, kad turi grįžti (mokesčiai - ELTA), tiktai klausimas, kaip ir kurie mokesčiai. Noriu priminti, kad 2008-ųjų metų pabaigoje vieni mokesčiai buvo didinami, kiti - mažinami. Gyventojų pajamų mokestis, pavyzdžiui, buvo sumažintas. Jeigu grįžtume į ikikrizinį lygį, tai taip išeitų, kad gyventojų pajamų mokestį reikėtų didinti. Tai aš to tikrai nežadu", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras.
Jis dar kartą priminė, kad bendra Vyriausybės programos nuostata yra ta, jog Lietuva turi išlikti mažiausio perskirstymo per mokesčius šalimi. Kita vertus, reikia išsaugoti finansinį stabilumą, neleisti augti valstybės skolai.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigė, kad dabartiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Lietuva pakilo iš gilios ekonominės duobės. Dėl to 2011-ieji kaip tik ir yra tie metai, kai koalicijos partneriai aiškiai turėtų apsispręsti, kiek turi tęstis laikinumas dėl prieš porą metų įvestų didesnių mokesčių.
„Mūsų įsitikinimu, būtent 2011-aisiais metais reikia priimti sprendimus atšaukti tuos padidintus mokesčius, grąžinti juos į prieškrizinį lygį, kokie jie dar buvo 2008-ųjų metų pabaigoje. Kalbant apie tai, kad šis sprendimas gali sumažinti pajamas į valstybės biudžetą, sakome, kad jau kitų metų biudžete matome resursų išlaidų dalyje, kur galėtume mažinti išlaidas ir tokiu būdu padengti tą laikinai atsiradusį deficitą", - kalbėjo E. Masiulis.
Tai esą padaryti galima 10 proc. sumažinus valstybės institucijų darbo užmokesčio fondą, 300 mln. litų į biudžetą galėtų patekti iš efektyviau valdomo valstybės turto.
„Manome, susitarimų tiesiog reikia laikytis ir koalicijos partneriams, ir akivaizdu, kad visuomenė taip pat turi žinoti, kokie sprendimai bus daromi ateityje", - sakė Liberalų sąjūdžio vadovas.
