Trūkumą Vyriausybė ketina kompensuoti 600 mln. litų sutaupydama 4 proc. mažindama valstybės sektoriaus išlaidas, 250 mln. litų - grąžindama tik pusę žadėto pensijų dydžio, dar 150 mln. litų ketinama sutaupyti karpant išlaidas „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo fonduose.

„Po diskusijų buvo apsispręsta, kad visas viešojo sektoriaus išlaidas mažiname maždaug 4 proc. (...) Esant tokioms aplinkybėms, turėjome peržiūrėti sprendimus, susietus su pensijų atstatymu. Dar reikės ieškoti būdų, kaip jį realizuoti. Nuo sausio pirmos dienos yra garantuojamas pensijų atstatymas 50-čia procentų nuo sumažinimo sumos, galbūt metų eigoje, jeigu situacija gerės, galėsime priimti ir papildomus sprendimus“, - žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Andrius Kubilius. Šie pasitarime priimti sprendimai Vyriausybės posėdyje turėtų būti patvirtinti antradienį, ketvirtadienį kitų metų biudžeto projektą turėtų svarstyti Seimas.

Vyriausybė, nuo 2010 m. sumažinusi pensijas, buvo įsipareigojusi jas atstatyti nuo kitų metų, tačiau jei ministrų kabineto ketinimus patvirtins Seimas, pensininkams bus grąžinama tik pusė numatytos sumos.

„Turime daryti viską, kad galėtume pasiskolinti ir pasiskolinti mažiausia kaina, kuri priklauso nuo to, kaip mus vertins tarptautinės rinkos“, - kalbėjo A. Kubilius. Anot jo, pasitarime priimti sprendimai garantuos lito stabilumą ir galimybes laiku išmokėti atlyginimus ir socialines išmokas. Praėjusį penktadienį žiniasklaidai jis teigė, kad nesugebėjus subalansuoti biudžeto, skolinimosi kaina gali tapti „nepakeliamai aukšta“.

Kitąmet Lietuva siekia turėti 2,8 proc. valdžios sektoriaus deficitą, skolinimosi poreikis sieks apie 10 mlrd. litų.

Kur kirpti, apsispręs kiekvienas ministras

Andrius Kubilius
Anot A. Kubiliaus, kiekvienas ministras turės apsispręsti, kaip mažinti išlaidas savo sektoriuje.
„Šiuo atveju mes nekalbėjome ir nekalbame apie viešojo sektoriaus atlyginimų mažinimą, kuris kaip tam tikrą nuostatą, kuri vienodai būtų taikoma visuose sektoriuose“, - į klausimą ar mažės visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, sakė A. Kubilius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas teigia, kad motinystės ir tėvystės pašalpos neturėtų būti karpomos.

„Nemanau“, - į klausimą, ar mažės motinystės ir tėvystės pašalpos, sakė ministras.

„Pačios ministerijos išlaidos mažės, bet jos sudaro labai nedidelę dalį. Galiu užtikrinti, kad aritmetiškai nebus mažinama per visas socialinės apsaugos sritis (...) Tikrai šiame keisti nedarbo draudimo išmokų, arba motinystės tėvystės išmokų apskaičiavimo. Maksimalias ribas, kadangi priklauso nuo draudžiamųjų pajamų, be abejo, atliekant skaičiavimus, tikslinsim“, - kalbėjo D. Jankauskas, kaip ir visi ministrai, iki antradienio Vyriausybės posėdžio turintys apsispręsti, kur nukirpti 4 proc.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žurnalistams teigė, kad jo kuruojamose srityse išlaidos mažės maždaug tolygiai.

Remigijus Šimašius
„Mažinimas atrodo nors ir nežymus, bet skausmingas. Tarkim, mano srityje kalinių skaičius išaugo 20 proc., bet sprendimus būtina rasti. Šiandien nubraukti nėra paprasta, bet iš principo tai bus mažinimas visiems: Kalėjimų departamentui, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai ir kitiems“, - sakė R. Šimašius.

Dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija praėjusią savaitę sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai - iki 2,5 proc., dėl ko turėjo būti koreguojamas ir biudžeto projektas.

A. Kubilius kartu su finansų ministre Ingrida Šimonyte labiau palaikė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą dviem procentiniais punktais iki 23 proc., tačiau tam priešinosi liberalai, siūlydami maždaug 4 proc. mažinti visų sričių išlaidas.

„Taip, tai labai skausminga (mažinti išlaidas), bet geriau negu mokesčių didinimas. Nes mokesčių didinimas yra nauja kainų kilimo karuselė“, - sakė Liberalų ir centro sąjungos vadovas Algis Čaplikas.

Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigia jo kuruojamoje srityje gali mažėti darbuotojų skaičius.

„Reikalausime iš sau pavaldžių institucijų efektyviau naudoti lėšas ir efektyviau administruoti esamus pinigus. Aš visada esu šalininkas, kad tegu geriau mažiau darbuotojų dirba, bet daugiau uždirba. Spręsime, gal bus padidėję krūviai, stengsimės, kad nebūtų mažinami atlyginimai, bet dėl optimalesnio valdymo galbūt sumažės pačių etatų skaičius“, - sakė E. Masiulis.

Šiuo metu PVM Lietuvoje yra 21 proc. Dabartinė Vyriausybė jį didino dusyk. Pirmą kartą PVM nuo 18 proc. iki 19 proc. buvo kilstelėtas nuo 2009 m. pradžios. Antrą kartą iki 21 proc. jis pakeltas tų pačių metų rugsėjį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją