Ketvirtadienio rytą interviu "Žinių radijui" A. Kubilius sakė, kad Švedijos bankai, turintys savo padalinius Lietuvoje, džiaugiasi Lietuvos ekonomikos atsigavimu, šiuos rezultatus vertina kaip pozityvius, pasiteisino griežta Lietuvos fiskalinė politika.
"Toliau bankai mato perspektyvas atsigaunant ekonomikai didinti mūsų verslo finansavimą. Investuotojai norėtų žymiai daugiau investuoti į Lietuvą, bet kai kuriems iš jų trūksta į ką investuoti, jie norėtų matyti daugiau biržose kotiruojamų įmonių akcijų. Pokalbiai buvo vertingi ir tokių pokalbių metu geriau leidžiama suvokti darbus, perspektyvas, matymus", - telefonu iš Stokholmo, kur šiuo metu vieši su darbo vizitu, kalbėjo A. Kubilius.
Pasiteiravus, ar yra dalykų, dėl kurių skundžiasi investuotojai, premjeras sakė, jog telekomunikacijų bendrovėms nerimą kelia konkursų, vykstančių Lietuvoje, taisyklės.
Švedų bankai teigiamai vertina Lietuvos valdžios veiksmus, susijusius su bankrutavusiu banku „Snoras”.
"Visi visą tą reikalą vertina kaip įrodymą, kad valstybė, Lietuvos bankas, Vyriausybė, Seimas su tokia nemažo iššūkio problema iki šiol tvarkosi efektyviai, skaidriai ir gerai. Tai taip ir vertinama. Svarbus dalykas yra tai, kad bankų sistema po tokio tikai nemažo šoko, kaip rodo visi skaičiai, grįžta į normalią būseną. Tai rodo ir palūkanos, ir tarpbankiniai skolinimaisi, ir daug kitų dalykų, kuriuos galima matyti Lietuvoje, net ir nevažiuojant į Švediją", - dėstė A. Kubilius.
2011 m. šalyje veikiantys bankai uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno ir beveik pasivijo rekordinius 2007 m. rezultatus. Vis dėlto praėjusiais metais bankų sektoriaus pelną labiausiai didino ne augančios veiklos apimtys, o sumažėjusios veiklos sąnaudos, trečiadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).
Trečiadienį pristatydamas 2011 metų Lietuvos bankų sektoriaus veiklos rezultatus LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbėjo, kad didelio atgarsio visuomenėje susilaukęs banko „Snoras” bankrotas turėjo tik momentinę įtaką.
