Tai dar ne pabaiga. Šių metų gale konsoliduota valstybės skola, žmoniškai kalbant - visos jos skolos kartu sudėjus, sudarys jau beveik 51 mlrd. litų, arba trigubai daugiau nei 2008 metų pabaigoje. Iki šių metų pabaigos kiekvieną dirbantį gyventoją valdžia prislėgs 50 tūkst. litų skolų našta.
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, didesnė problema už pačias valstybės skolas yra milžiniškos jų palūkanos. 2008 metais valstybė kreditoriams sumokėjo 800 mln. litų palūkanų, o šiemet joms padengti jau neužtenka 2 mlrd. litų.
S.Jakeliūnas primena, kad 2011-2012 metų sandūroje skolintų lėšų prireikė dėl "Snoro" uždarymo. Kitą priežastį - skolintis ateičiai - nurodė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Vadinasi, jau dabar tenka vėl skolintis, kad kitąmet pavyktų padengti pasibaigusio termino skolas.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė nurodo ir trečią didžiulio Lietuvos valdžios skolinimosi tempo priežastį. Tai - neadekvačiai dideli valstybės socialiniai įsipareigojimai.
"Pasižiūrėkime, kam skolinamės lėšų. Valdžia nusprendžia, kad reikia kompensuoti sumažintas pensijas. Jos kompensuojamos ne vien sąskaita žmonių, kurie uždirba centus, ir ne tų, kurie gauna atlyginimus vokeliuose, nemoka mokesčių, bet bėga pasiimti kompensacijų už šildymą”, - teigia ekonomistė.
Ji nemato kitos išeities, kaip imtis ryžtingų pokyčių krašto ekonomikoje, reikalauti didesnio verslininkų indėlio, pavyzdžiui, įvedant progresinius mokesčius. Bet ekonomistė abejoja, ar to imsis įstatymų leidėjai, kurie nesuinteresuoti pabloginti savo pačių padėtį. "Jaunimui dabar kalbu labai rimtai: kol jauni, arba maukit iš čia, arba imkitės ką nors keisti", - neslėpė A.Maldeikienė.
