Trečiadienį euro zonos lyderiai sulaikė pastarąją 8 milijardų eurų gelbėjimo paskolą Graikijai, kol čia įvyks referendumas šiuo klausimu. savo ruožtu Kinija atsisakė skirti lėšų Europos Finansinio stabilumo fondui ir pareikalavo daugiau aiškumo dėl Graikijos situacijos.
Referendumas Graikijoje turėtų vykti gruodžio 4 dieną.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad balsuojama bus dėl to, ar Graikija nori pasilikti euro zonoje.
JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį turėtų susitikti su Prancūzijos vadovu Nicolas Sarkozy. Per susitikimą abu lyderiai aptars euro zonos krizę.
Tuo tarpu paaiškėjo, kad Jungtinė Karalystė, siekdama paremti eurą, yra pasirengusi prisidėti prie Tarptautinio valiutos fondo finansavimo.
Graikai"nori būti euro zonoje"?
Graikija gali surengti referendumą dėl Europos skolų krizės sprendimo plano gruodžio 4 dieną, trečiadienį pareiškė premjeras Georgas Papandreou, pridūręs, jog mano, kad graikai "nori būti euro zonoje".
Po susitikimo su Europos lyderiais G.Papandreou sakė, "kad mes galime judėti prie šio referendumo kiek įmanoma sparčiau; organizuoti jį kiek galima greičiau, ir manome, kad galėsime surengti referendumą gruodžio 4 dieną".
Graikijos referendumas kelia grėsmę euro zonos vieningumui
Europos lyderiai ne kartą žadėjo, kad Graikija nebus išmesta iš euro zonos, tačiau dabar Atėnai žaidžia su savo ateitimi, paskelbdami referendumą, kuris gali turėti įtakos visai 12 metų gyvuojančiai vieningai valiutai.
Graikijos partneres Europoje nustebino premjero Georgo Papandreou sprendimas surengti referendumą dėl euro zonos skolų krizės sprendimo plano, kuris atsispindėjo ir rinkose. Baiminamasi, kad, graikų rinkėjams pasisakius "prieš", šalies laukia bankrotas.
Nors praėjusią savaitę, Europos lyderiams viršūnių susitikime patvirtinus dvejų metų kovos su skolų krize planą, rinkose trumpam buvo pastebėta teigiamų pokyčių.
"Referendumas ne tik kelia pavojų visų šalių dedamoms pastangoms, kuriomis siekiama išspręsti problemas euro zonoje, bet jis gali tapti balsavimo už arba prieš Graikijos išlikimą euro zonoje", - sakė prekybos firmos "Alpari" analitikas Jamesas Hughesas.
"Jeigu balsavimo rezultatas bus "ne", atrodo, kad tai beveik užtikrintai nuves iki Graikijos bankroto ir jos galimo išmetimo. Be to, euro valiutos ateičiai tai užtrauks didžiulį šešėlį", - kalbėjo J.Hughesas.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel skubiai pakvietė Graikijos premjerą G. Papandreou į derybas Kanuose, prieš prasidedant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui.
Tikėtina, kad abu lyderiai spaus Graikijos vadovą kuo greičiau įgyvendinti priemones, turinčias padėti suvaldyti euro zonos skolų krizę, kurių ateitimi Atėnai privertė suabejoti.
Remiantis šaltiniu Prancūzijos vyriausybėje, N.Sarkozy ir A.Merkel sugriežtins savo toną ir paprasčiausiai pasakys G.Papandreou, kad referendumas turėtų būti rengiamas dėl to, ar Graikija išliks euro zonos nare, ar ne.
"Tai yra priimtinas klausimas. Arba griežtų taupymo priemonių planas, kuris yra būtinas, norint panaikinti skolą, mainais į Europos solidarumą, arba euro zonos palikimas ir sugrįžimas prie nacionalinės valiutos, tačiau paskelbiant savo bankrotą", - kalbėjo Prancūzijos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu LCI televizijai.
Nors balsavimo data dar nenustatyta, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble interviu laikraščiui "Hamburger Abendblatt" sakė, jog, būtų "naudinga, kad mes kuo anksčiau sužinotume, kurį kelią renkasi Graikija".
Interviu "Financial Times Deutschland" W. Schaeuble pareiškė, kad euro zonos valstybės ir toliau palaikys Graikiją, jeigu ji vykdys reformas, kurių reikalauja užsienio šalių lyderiai, ir "norės pasilikti euro zonoje".
"Krizę įmanoma įveikti tik tada, jei laikysimės išvien", - pridūrė jis.
Dar 2009 metų pabaigoje Graikija prisipažino, kad jos biudžeto deficitas yra didesnis, nei buvo skelbta anksčiau, taip sukeldama krizę, dėl kurios vėliau paskolų prireikė Airijai ir Portugalijai, o euro zonos valstybių vienybė nuo tada kovoja su nuolatiniais iššūkiais.
Po ilgus mėnesius taikyto griežto taupymo plano, kurio buvo įsipareigojęs laikytis mainais už 110 mlrd. eurų pagalbos paketą, pirmadienį G.Papandreou paskelbė, kad rengia referendumą dėl antrosios finansinės pagalbos išmokos, dėl kurios bankai bus priversti nurašyti 50 proc. skolų, o Atėnai gaus naują 100 mlrd. eurų injekciją iš euro zonos valstybių.
Tuo tarpu už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris perspėjo, kad G.Papandreou "stato eurą į dar didesnį pavojų".
"Padėtis ir taip pakankamai sudėtinga, o dabar mes prarandame mažiausiai tris mėnesius, kad išgelbėtumėm eurą", - sakė G.Oettingeris Vokietijos dienraščiui "Die Welt".
Pasak J.Leonetti, euro valiutos atsisakymas Graikijai būtų "labiau pavojingas" nei pačiai euro zonai. Jis priminė Argentinos atvejį, kai 2001 metais ji negalėjo išmokėti skolų ir, nepaisant didžiulio eksporto, jei "prireikė 10 metų, kad atsigautų".
"Graikija neturi eksporto. Tai reiškia, kad Graikijos žmonės patirs skrudą", - sakė J.Leonetti.
Būgštaujant, kad euro zonos krizė gali sukelti naują finansų krizę pasaulyje, Taivano centrinio banko vadovas Perngas Fai-nanas perspėjo, kad Graikijos referendumas bus kaip "bomba finansų rinkose".
"Nestabilios finansų rinkos gali turėti įtakos realiai ekonomikai", - sakė jis interviu Taivano BBC radijui. - Mes tikimės, kad Europa atgaus stabilumą. Jeigu Europa bus stabili ir euras toliau egzistuos, tai bus naudinga visai pasaulinei finansų sistemai".
