„Labai aiškiai pareikšta, kad yra prielaidų manyti, jog banko įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tai reiškia, kad akcijų vertė yra neigiama ir už jas bus sumokėta simboliškai, matyt, net 1 ct už vieną akciją niekas neturėtų mokėti. Galima konstatuoti, kad smulkieji akcininkai praras 100 proc. investuotų lėšų“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovas priminė Latvijoje 2008 m. valstybės perimto „Parex“ banko istoriją: „Jeigu pažiūrėtume į tą patį Latvijos „Parex“ atvejį, tai „Parex“ liko veikti, bet jo akcijos tapo bevertėmis. Jo pagrindiniai akcininkai pardavė akcijas už 1 latą, tai smulkiesiems akcininkams valstybė pasiūlė proporcingai parduoti už 25 santimus. Lyg ir smulkieji akcininkai laimėjo bylas, kad jiems buvo pasiūlyta nesąžininga kaina, bet tai nieko nepadeda“.
Jis mano, kad smulkiuosius „Snoro“ akcininkus gali gelbėti tai, jog dalį pinigų jie yra investavę į naująją daugiau nei 300 mln. Lt akcijų emisiją, kurios neužregistravo Lietuvos bankas.
„Jeigu vadovaujantis logika, kad neužregistravus emisijos už pinigus nedavė akcijų, tai turėtų būti grąžinti pinigai. Klausimas, kaip čia bus“, - sakė jis.
Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas valdo 92,5 proc. „Snoro“ akcijų. Likusi dalis yra parduodama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Po Lietuvos banko sprendimo banką perimti į valstybės rankas, prekyba akcijomis yra sustabdyta.
