Viduramžių Italijoje pradėjus kurtis bankams už pirmąsias indėlių saugojimo paslaugas klientai bankininkams turėdavo susimokėti, tik vėliau bankai pradėjo mokėti palūkanas už kredito įstaigai patikėtus pinigus. Ne ką daugiau gauna iš komercinių bankų ir šiandieninis kredito įstaigos klientas.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų liepos mėn. vidutinės palūkanų normos siekė 1,03 proc. Mažiausios indėlių litais vidutinės palūkanų normos Lietuvoje buvo fiksuotos 2004 m. vasario mėn. ir siekė 0,94 proc. (stebėta nuo 1992 m. gruodžio). Tuo metu didžiausiomis indėlių palūkanomis gyventojai galėjo džiaugtis 1993 m. liepos mėnesį – vidutinės palūkanos buvo 119 proc.

Didieji bankai diktuoja savo sąlygas

Specialistai tikina, kad indėlių palūkanos nuolat mažinamos dėl per didelio pinigų kiekio rinkoje bei sumažėjusio bankų klientų skolinimosi.

Tačiau Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų katedros vedėja prof. Meilutė Jasienė teigia, kad žemos palūkanų kainos didžiuosiuose komerciniuose bankuose gali būti nulemtos oligopolijos rinkoje.

„Su bankais yra panašiai kaip su didžiaisiais prekybos centrais. Jei nori, jie sukelia kainas, o šiuo atveju bankai numuša pinigų kainą. Problema ta, kad nėra konkurencijos“, - pabrėžė ekspertė.

Bankininkystės teorijos ir istorijos specialistė teigė, kad šalies bankinėje sistemoje yra susidariusi oligopolija, kuri ir diktuoja savo sąlygas.

Paklausta, ar prie itin žemų indėlių palūkanų normų prisidėjo padidėjusi pinigų pasiūla, profesorė atsakė: „Ne dėl pinigų didelio kiekio, aš manau kitaip. Palyginkite kredito unijų palūkanų normas ar mažesnių bankų mokamas palūkanas, pamatysite skirtumą su didžiaisiais bankais“.

Jau minėtas „Swedbank“ šiuo metu moka 0,11 proc. palūkanų normą už trijų mėnesių terminuotą indėlį, už šešių mėnesių – 0,25 proc., o už dvylikos mėnesių – 0,5 proc. metinių palūkanų. Tuo metu, pavyzdžiui, Vilniaus kredito unija atitinkamai siūlo 2,3 proc., 3,3 proc. ir 4,5 proc. metinių palūkanų; Kauno kredito unija – 1,8 proc., 2,2 proc. ir 3 proc. metinių palūkanų.

Aukštos palūkanos – nerimą keliantis ženklas

Tačiau Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkas Simonas Krėpšta siūlo itin žemomis palūkanomis nesistebėti: tos pačios tendencijos šiuo metu jaučiamos ir kitose šalyse.

„Tiesa, jog šiuo metu Lietuvos bankų indėlių palūkanų normos yra žemos, tačiau jos tikrai nėra išskirtinės žvelgiant globaliu mastu. Šiuo metu gyvename ir panašu, kad artimiausiu metu gyvensime mažų palūkanų normų aplinkoje. Tokios tendencijos visų pirma yra susijusios su pasaulinių centrinių bankų pastangomis nuraminti finansų rinkas ir paskatinti sunkiai į priekį judančias ekonomikas“, - komentavo specialistas.

Pasak S. Krėpštos, tiek JAV centrinio banko, tiek ir Europos centrinio banko bazinės palūkanų normos yra rekordiškai mažos – paskui jas seka ir kitos kredito įstaigos.

„Išskirtinai aukštos palūkanų normos Lietuvoje tokiomis globaliomis sąlygomis būtų nerimą keliantis ženklas, rodantis finansų rinkos dalyvių nepasitikėjimą šalies ekonominiu finansiniu stabilumu“, - kalbėjo ekspertas.

Lietuvos banko atstovas priminė, kad produktai su aukštomis palūkanų normomis taip pat yra rizikingesni.

Indėlių ir paskolų vidutinių palūkanų raida
Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)