Štai aštuoni kriterijai, padėsiantys nesuklysti parduotuvėje renkantis arbūzą:
1. Dydis. Arbūzas neturėtų būti nei labai didelis, nei labai mažas.
2. Sausa uodegėlė – vienas iš svarbiausių požymių, padėsiančių atpažinti saldžiausią arbūzą.
3. Šviesos dėmės ant arbūzo šonų – kuo dėmės mažesnės, tuo geriau. Spalva – kuo geltonesnė, tuo ši uoga saldesnė.
4. Stora žievė. Patikrinti arbūzo žievės storį galite nagu – kuo sunkiau „pradrėksti“ arbūzą, tuo jis labiau sunokęs.
5. Arbūzo spalva – kuo ryškesnė spalva, tuo saldesnis arbūzas.
6. Pastuksenę arbūzą turite išgirsti skambų, o ne duslų garsą.
7. Jei arbūzą suspaudus, jis traška – uoga prinokusi.
8. Moteriškos lyties arbūzai saldesni nei arbūzai-vyrai. Moteriškos lyties arbūzų užpakalinė dalis yra plokščia, o apskritimas aplink kotą – gana platus. Pas vyriškos lyties arbūzus užpakalinė dalis – iškili, o apskritimas apie kotelį – nedidelis.
Žurnalistai vieno prekybos centų tinklo parduotuvėje įsigijo du vienos rūšies arbūzus. Vieną arbūzą korespondentai išsirinko laikydamiesi visų aštuonių aukščiau išvardytų patarimų. Antrąjį arbūzą rinkosi taikydami prieštaravimo teoriją – tikslas buvo įsigyti patį mažiausiai prinokusį arbūzą.
Perpjovus abu arbūzus, uogos atrodė itin gražiai – skaisčiai žalia oda, vaiskiai raudonas minkštimas ir juodos kaip naktis sėklytės. Arbūzai buvo tikrai saldūs, tačiau paaiškėjo, kad „blogasis“ arbūzas vis dėl to saldesnis nei tas, kuris atitiko visus neva saldžiausio arbūzo požymius.
Žurnalistai patys įsitikino, jog antrasis arbūzas, neatitikęs reikalavimų saldžiam arbūzui, buvo ir skanus, ir saldus, tik vandeningesnis ir gal ne toks gražus pažiūrėti.
Išvada paprasta: arbūzo pirkimas - tarsi loterija. Liaudiškais patarimais 100 procentų pasitikėti negalima.
Geriausias patarimas – arbūzus pirkite ten, kur pardavėjas duos gabalėlį jo paragauti. Be to, pirkdami supjaustytą arbūzą, turėkite omenyje, kad jis gali būti nešviežias.
