Ar už dolerį mokėsime tris litus?

Virš euro zonos ir toliau besitelkiant nežinomybės rūkui, ir toliau kyla dolerio ir Didžiosios Britanijos svaro kursas euro atžvilgiu. Kaip skelbia Lietuvos bankas, svaro kursas šiuo metu pasiekė daugiau nei trejų metų aukštumas ir siekia 4,37 Lt. Taip pat ir dolerio kursas artėja prie 3 Lt ribos – šiuo metu siekia 2,81 Lt.

DELFI teiraujasi „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ar galima tikėtis, jog artimu metu dolerio kursas peržengs 3 Lt ribą.

„Pastarosios tendencijos valiutų rinkoje atspindi įtemptą situaciją euro zonoje. Šiuo metu pingantis euras yra susijęs su dviem pagrindinėmis priežastimis: išliekanti tikimybė, kad euro zona neišliks tokia, kokia yra dabar – dalis valstybių gali atsijungti nuo jos. Tai turėtų neigiamą poveikį visam regionui ir sukeltų gilią recesiją“, - įžvalgomis dalijosi specialistas.

Kaip antrą priežastį, kodėl euras silpnėja kitų valiutų atžvilgiu, ekonomistas paminėjo Europos centrinio banko sprendimus: „Centrinis bankas praėjusią savaitę nusprendė sumažinti bazinę palūkanų normą. Mažėjanti palūkanų norma, mažina valiutos patrauklumą, nes taupant ar investuojant ta valiuta grąža yra mažesnė“.

N. Mačiulis taip pat priminė Europos centrinio banko sprendimus praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kai buvo padidintas euro zonoje pinigų kiekis, suteikiant likvidumo paskolas bankams. „Suteiktos paskolos už 1 trln. eurų ir padidėjęs pinigų kiekis signalizuoja, kad euro vertė bus mažesnė, o infliacija – didesnė ir valiuta nuvertės“, - aiškino pašnekovas.

„Swedbank“ atstovas teigė, kad ir toliau galima tikėtis euro silpnėjimo kitų valiutų atžvilgiu. „Tikėtina, kad Europos centrinis bankas šiemet dar sumažins bazines palūkanų normas iki 0,5 proc.”, - spėjo specialistas.

Nors skelbiama, kad JAV ekonomikos augimas pradeda lėtėti, tai nesustabdys dolerio tvirtėjimo euro atžvilgiu. „Viena yra, kai JAV ekonomikos augimas galbūt sulėtės nuo 2,5 proc. iki 2 proc., bet tai vis vien yra augimas. O euro zonoje augimo nėra, yra recesija ir jos ekonomika šiemet susitrauks. Tai yra esminis skirtumas“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, JAV nemokumas prognozėse yra mažai tikėtinas, tuo metu toks scenarijus gana tikėtinas keliose euro zonos valstybėse. Tai dar labiau mažina euro patrauklumą. „Būtent tai labiausiai ir kenkia euro kursui, o ne tai, ar ekonomika auga ar ne“, - komentavo analitikas.

Nors silpnėjanti vietinė valiuta turi daug neigiamų padarinių, N. Mačiulis pabrėžė, kad silpnėjant eurui yra ir kita medalio pusė. „Niekas oficialiai Europoje to nedeklaruoja, bet visoms Europos valstybėms yra naudingas pigesnis euras, nes jis gali paskatinti jų eksportą į trečiąsias pasaulio šalis – tiek į JAV, tiek į besivystančias rinkas“, - argumentavo „Swedbank“ atstovas.

Lietuvos užsienio prekybos balansą silpnėjantis euras taip pat gali paveikti teigiamai. „Nors tik apie 40 proc. Lietuvos eksporto keliauja už Europos Sąjungos ribų, bet silpstant eurui Lietuvai bus lengviau konkuruoti Europos Sąjungos viduje. Silpstantis euras reiškia, kad importuojanti produkcija į euro zonos ir kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose valiuta susieta su euru, brangs. Ir Lietuvos konkurencingumas trečiųjų šalių atžvilgiu didėja“, - pastebėjo N. Mačiulis.

Tačiau dėl Lietuvos didelės priklausomybės nuo importo, galima tikėtis tam tikrų prekių kainų augimo. „Visi energetiniai ištekliai, importuojama elektros energija ir praktiškai visos investicinės prekės yra gaminamos ne Lietuvoje, buitinė technika – esame tikrai priklausomi nuo importo. Ir silpstantis euras dolerio atžvilgiu rodo, kad visa ši produkcija pabrangs“, - numatė specialistas.