Kaitinamosios lempos yra labai pigios, tačiau neekonomiškos (spindulinis našumas tesiekia 5–7%), lempos trumpai tarnauja (800–1000 val., dėl to jas tenka dažnai keisti), pasižymi stipria infraraudonąja spinduliuote. Nepaisant pačių lempučių pigumo, visa jų generuojamo šviesos kiekio vieneto kaina yra didžiausia.
Kaitinamųjų lempų privalumas – labai gera spalvinė atgava. Ypač gera apšvietimo kokybe pasižymi halogeninės kaitinamosios lemputės, kurios ilgiau tarnauja ir yra aukštesnės spalvinės temperatūros.
Fluorescencinės lempos yra daug našesnės (iki ~30%), ilgaamžiškesnės (~20 tūkst. val.) ir dėl to, nepaisant aukštesnės pačių lempų kainos, generuoja pačią pigiausią baltą šviesą. Jų pagrindiniai trūkumai – mažesnė spalvų atgava ir utilizavimo problemos (vamzdelio viduje yra gyvsidabrio), mirgėjimas, dėl to gyvenamosiose patalpose jų vengiama.
Gyvsidabrio lempos yra galingas ir santykinai nebrangus šviesos šaltinis, tačiau jų spalvinė atgava labai žema (spektre stinga raudonos komponentės).
Aukšto slėgio natrio lemos pasižymi labai žema spalvine atgava (jų šviesa yra gelsvai oranžinės spalvos ir apsunkina spalvų skyrimą). Tai yra pigiausios šviesos šaltinis.
Šviestukai (šviesos diodai) yra naujos kartos kietakūniai apšvietimo prietaisai, kurių veikimo principas ateityje leis pasiekti 100% spindulinį našumą ir labai dideles spalvų atgavas. Šiuo metu moderniausi balti šviestukai pagal našumą ir spalvų atgavą prilygsta fluorescencinėms lempoms, tačiau yra ilgaamžiškesni. Be to, jie yra kompaktiški, nedūžtantys, naudoja žemą įtampą, nemirga, nespinduliuoja nepageidautinose spektro dalyse, neturi kenksmingų medžiagų ir praktiškai neperdega (50–100 tūkst. val. eksploatacijos trukmė atitinka tik srauto sumažėjimą iki 70% pradinės vertės). Pagrindinis trūkumas – aukšta šviestukų kaina.
Pasirenkant apšvietimo būdą, tenka ieškoti kompromiso tarp kaštų ir kokybės. Jei kaštai nėra svarbūs, bendrajam apšvietimui būste geriausiai tinka kaitinamosios ir halogeninės lempos (pastarosios turi būti su išoriniu arba įmontuotu stikliniu filtru, kad mažiau spinduliuotų ultravioletinėje srityje).
Taupant elektros energiją dalį jų galima pakeisti kompaktinėmis fluorescencinėmis lempomis arba šviestukų moduliais. Pastarieji taip pat pasiteisina, kai šviestuvai įrengti sunkiai prieinamose vietose arba norima visiškai išvengti infraraudonos ir ultravioletinės spinduliuotės (pavyzdžiui, apšviečiant meno kūrinius). Kai dėl šviesos stokos kankina depresija, reikia pasirinkti aukštesnės spalvinės temperatūros šaltinius, pavyzdžiui, fluorescencines lempas.
Negyvenamų pastatų viduje labiausiai tinka fluorescencinės ir metalų halidų lempos. Pastarosios irgi labai tinka viešoms erdvėms apšviesti. Ten, kur šviesos kokybė visiškai nesvarbi ir nereikia skirti spalvų, tinkamiausios yra aukšto slėgio natrio lempos (gatvių apšvietimas).
