LLRI iš viso pateikia penkių grupių siūlymus. Pirmiausiai institutas siūlo leisti darbuotojui ir darbdaviui individualiai susitarti dėl viršvalandinio darbo, o visoms įmonėms taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Užtikrinti, kad kolektyvinės sutartys galiotų tiems darbuotojams, kurie joms pritaria arba bent neprieštarauja.
Lietuvos įstatymų leidėjai taip pat raginami atsisakyti kolektyvinių sutarčių skatinimo ir leisti individualiai susitarti dėl viršvalandžių, nemokamų atostogų ir materialinės atsakomybės.
„Sumažinti biurokratizmą apskaitant darbo santykius: atsisakyti darbuotojo pažymėjimo, leisti sudaryti terminuotą darbo sutartį nepriklausomai nuo darbo pobūdžio, leisti sudaryti darbo sutartį ne tik raštu, bet ir žodžiu, visus apskaitos žurnalus leisti pildyti elektronine forma", – rašoma LLRI pasiūlymuose.
Instituto ekspertai mano, kad Lietuvoje taip pat reikėtų atsisakyti specialių visuomenės grupių apsaugos, nes „ji apsunkina jų įsidarbinimo galimybes": panaikinti atleidimo apribojimus priešpensinio amžiaus žmonėms, ilgai įmonėje dirbantiems ar vaikus iki 18 m. auginantiems asmenims.
Taip pat siūloma sutrumpinti atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva arba leisti dėl terminų susitarti individualioje sutartyje.
„Nekelti, o sumažinti minimalų darbo užmokestį, nes jis padaro ekonomiškai nenaudingu žemą kvalifikaciją, patirtį ir įgūdžius turinčių asmenų įdarbinimą", – rašoma instituto pasiūlymuose.
Šiuo metu minimalus atlyginimas Lietuvoje yra 800 Lt neatskaičius mokesčių arba 670 Lt „į rankas".
LLRI taip pat ragina supaprastinti apribojimus įdarbinant 14-16 m. paauglius ir panaikinti reikalavimą turėti gydytojo ir mokyklos leidimus, panaikinti sąrašą darbų, kuriuos jie gali dirbti.
Sovietinis palikimas
„Darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra viena iš labiausiai verslą apsunkinančių sričių. Pagal verslo santykių reglamentavimą Lietuvoje neproporcingai sudėtinga plėtoti verslą palyginus su kitomis valstybėmis. Tas pačias problemas turi Latvija ir Estija, tai galima būtų įvardyti kaip tam tikrą sovietinio darbo santykių palikimą", – DELFI sakė LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Pašnekovas pateikia pavyzdį – Pasaulio banko tyrime Lietuva pagal bendras verslo sąlygas yra 24 vietoje, o pagal darbo santykių reguliavimą nukrenta į 122 vietą.
„Daug klausimų darbdavys su darbuotoju susitaria neformaliai, nepriklausomai nuo to, ką apie tai sako Darbo kodeksas. Pavyzdžiui, jeigu norite skirti pusdienį nuvesti vaiką į polikliniką, tai su darbdaviu susitariate, kad savo darbą užbaigsite šeštadienį. Žmogiški susitarimai yra įprasti, tačiau prieštarauja teisės aktams. Tokių susitarimų gausa parodo, kad Darbo kodeksas yra pasenęs ir jis negali tvarkytis su tokia ekonomika, kokia ji yra šiandien. Mes jau nebeesame masinės gamybos ekonomikoje, o gyvename paslaugų ekonomikoje, tai reikalauja lankstesnio darbo grafiko", – tvirtino ekspertas.
Pasauliniai tyrimai, anot jo, rodo, kad minimalios algos didinimas didžiausias neigiamas pasekmes sukelia jautrioms darbuotojų grupėms, kurios turi mažai patirties, žemą kvalifikaciją ir sunkiai gali sukurti daugiau vertės tada, kai oficialiai pakeliamas minimalus atlyginimas.
„Lazda atsuka antrą galą prieš tuos žmones. Darbdaviai sako, kad yra priversti padidinti minimalų atlyginimą, tačiau tas pagalbinis darbuotojas, valytojas ar vežimėlių surinkėjas prie prekybos centro nesukuria tiek vertės. Tokių darbuotojų paprastai atsisakoma didėjant minimaliam atlyginimui", – aiškina G. Kadziauskas.
Be to, Lietuva, jo teigimu, turi problemų su ilgalaikiais bedarbiais, o sunkiai integruojamus darbuotojus įdarbinti leistų mažesnis minimalus darbo užmokestis.
„Pragyventi iš minimalios algos išties yra sudėtinga, bet mes turime alternatyvą arba pragyventi su tokiu atlyginimu, arba neturėti darbo vietos. Tada geresnė alternatyva yra leisti žmonėms bent kažkiek užsidirbti ir prisidurti prie bendrų šeimos pajamų", – sako jis.
Statistikos departamento duomenimis, minimalų atlyginimą Lietuvoje šiuo metu gauna 7 proc. dirbančiųjų. G. Kadziauskas sako, kad leisti darbo sutartis sudaryti žodžiu siūloma tik esant išskirtinėms situacijoms. „Prieš keletą metų turėjome tokią situaciją, kai užsėjus staigiai šalnai viena ūkininkė pasikvietė beveik pusę kaimo, kad padėtų jai nuskinti obuolius. Ji su visais susitarė, kad žmonės tris dienas skins obuolius, faktiškai buvo sudaryti darbo santykiai ir ji turėjo diskusiją su Darbo inspekcija, nes tai buvo nelegalus darbas. Manome, kad absoliučia dauguma atvejų darbo sutartis su sudaryta raštu, tačiau reikia pasakyti, kad yra tam tikrų išskirtinių atvejų, kurie neprieštarauja bendram suvokimui, kokie turi būti darbo santykiai", – aiškina jis.
Paklaustas, kaip tokiu atveju būtų galima apsisaugoti nuo darbuotojų išnaudojimo, jis atsakė, kad darbuotojus labiausiai saugo ne Darbo kodekso nuostatos, o darbdavių konkurencija ir galimybės darbuotojui pasirinkti, pas ką dirbti.
„Ir tarp darbuotojų, ir tarp darbdavių yra nesąžiningų ir grubių žmonių, su kuriais nemalonu dirbti ir jeigu aš neturiu pas ką išeiti, tai aš turiu kažkaip kęsti tą nemalonumą. Paprasta ekonominė logika sako, kad kuo daugiau yra pasirinkimo, tuo daugiau yra galimybių išvengti nemalonių santykių", – tvirtino LLRI vyresnysis ekspertas.
Katės ir pelės dialogas
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtina, kad profesinės sąjungos neprieštarautų darbo santykių liberalizavimui, tačiau tokius susitarimus numatant kolektyvinėje sutartyje, kai dėl liberalizavimo deramasi ne su kiekvienu darbuotoju atskirai, o su darbuotojų atstovu.
„Šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra gaji, o padidinus minimalų darbo užmokestį daugiau lėšų ištraukiama iš šešėlio, tai yra dar vienas yra įrodymas, kad minimalų atlyginimą reikia didinti. Be to, ar įmanoma dabar pragyventi iš 800 Lt? Žmoniškai tariant, tai yra visiškai neįmanoma, o jeigu žmogus dirba visą darbo dieną, jis turi gauti tokį darbo užmokestį, už kurį būtų įmanoma pragyventi", – savo nuomonę dėsto A. Černiauskas.
Be to, esą sumažinus minimalų atlygį, dingtų interesas dirbti apskritai. Profsąjungos siūlo minimalų atlyginimą didinti iki 1000 Lt.
A. Černiauskas mano, kad leidus sudaryti darbo sutartis žodžiu, tik padidėtų nelegalių darbuotojų.
„Jeigu ta sutartis sudaroma žodžiu, darbuotojui įrodinėti savo teises yra neįmanoma. Manau, kad darbuotojai būtų skriaudžiami", – sako profsąjungų atstovas.
Anot jo, laisvai su darbdaviu gali diskutuoti tik ypač aukštos kvalifikcijos darbuotojai, o ne eiliniai specialistai.
„Leidus dėl viršvalandinio darbo susitarti individualiai, gautųsi katino ir pelės dialogas. Darbdavys turi pakankamai ekonominių svertų prieš darbuotoją. Daugelyje įmonių atlyginimas susideda iš pastovios dalies ir premijinių, tai kaip darbdavys nesusitars, jis gi gali pasakyti, kad jeigu nedirbsi viršvalandžių, aš nemokėsiu premijinių", – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Jo teigimu, dabar kolektyvinėse sutartyje galima sutarti dėl 180 valandų viršvalandinio darbo per metus. To esą turėtų pakakti.
Šiuos LLRI siūlymus Trišalė taryba, sudaryta iš valdžios institucijų, verslo ir profsąjungų atstovų, turėtų svarstyti artimiausiame posėdyje.
