Maždaug ketvirtadalis pajuto žaliavų brangimą, maždaug penktadalis – psichologinio klimato pokyčius. Pastebima, kad darbuotojai niūriau galvoja apie ateitį nei jų darbdaviai.

Šie rezultatai gauti konsultacijų bendrovei „Manager.LT" rugpjūtį apklausus 176 Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovai ir 463 gyventojus.

Beveik 45 proc. bendrovių dėl susidariusios situacijos prognozuoja patirsiančios vidutiniškai neigiamą poveikį, o 6,25 proc. nuogąstauja, kad gali bankrutuoti. Maždaug penktadalis respondentų apskritai negalėjo pasakyti, ar jaučia ekonominės situacijos pokyčius.

Vos 16,48 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių turi aiškią strategiją, kaip elgtis susidūrus su ekonomine krize, tuo tarpu 43,18 proc. įmonių pripažino apie tai diskutavusios, tačiau nenumačiusios nieko konkretaus.

Darbuotojai pesimistiškesni nei vadovai

Tarp apklausoje dalyvavusių kelių šimtų gyventojų beveik trečdalis, ėmus lėtėti ekonomikai, planuoja dirbti papildomą darbą, maždaug tiek pat planuoja apskritai jį keisti. Apie 15 proc. apklaustųjų ketina prašyti didesnio darbo užmokesčio, o ketvirtadalis ketina kelti kvalifikaciją, kad daugiau uždirbtų.

Darbuotojos moterys labiau nei apklausoje dalyvavę vyrai jaučia įmonės psichologinio klimato pokyčius.

Anot „Manager.LT", tyrimai rodo, kad darbuotojai yra kur kas pesimistiškesni nei jų vadovai.

Beveik 19 proc. darbuotojų mano, kad ekonomikos lėtėjimas tęsis penkerius ir daugiau metų, o tarp įmonių taip manančių yra vos 6,25 proc.

Maždaug 44 proc. apklaustų įmonių ir ketvirtadalis darbuotojų mano, kad ekonomikos nuosmukis tęsis 1-2 metus.

„Bendrovės turėtų informuoti darbuotojus apie tikrąją padėtį, atvirai bendrauti su jais, taip išvengdamos psichologinio klimato blogėjimo, gandų apie įmonės finansinę padėtį skleidimo ir nepagrįsto darbuotojų nerimo", – pataria apklausą atlikusios konsultacijų įmonės psichologė Natalija Griškevičienė.

Skirtingai darbuotojai ir įmonių vadovai įsivaizduoja ir priemones, kokių gali būti imtasi ekonomikos lėtėjimo akivaizdoje.

Įmonių vadovai dažniau nurodo, kad bendrovei reikėtų ieškoti naujų rinkų, stiprinti pardavimus, vykdyti darbuotojų mokymus. Tuo tarpu darbuotojai labiau nei vadovai tikisi atlyginimų mažinimo, atleidimo.

Sunkiau mažiukams

Anot „Manager.LT", ekonomikos lėtėjimo poveikį labiau jaučia mažesnės (iki 50 darbuotojų) ir gamybinės įmonės.

„Matyti, kad mažesnėse įmonėse dirbantys darbuotojai dažniau mano, kad jų bendrovė patiria sunkumų realizuodama produkciją ar paslaugas, labiau baiminasi bankroto grėsmės", – apklausos aprašyme teigia konsultacijų bendrovės specialistai.

Tačiau kartu stambesnės įmonės dažniau mano, kad joms gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Jos taip pat teigia, kad krizės akivaizdoje mokymais keltų darbuotojų kompetenciją, o smulkesnės bendrovės dažniau teigia bandysiančios kurti naujas paslaugas ar produktus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją