Jis sveikina nuo kitų metų prie bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos zonos prisidėsiančius estus. Esą kaimynų sėkmė turės teigiamos įtakos ir Lietuvai.
R.Šarkinas prognozuoja, kad šiemet krašto ekonomika gali pakilti bent 0,5-1 procentu. Tačiau šalies gyventojai pagerėjimą pajus dar negreitai.
„Datos, kada ekonominė situacija pradės taisytis į gera, neįmanoma įvardyti. Man regis, geresnio gyvenimo kurį laiką dar turėsime palaukti. Žiniasklaidoje jau pasirodo informacijos, kad kai kurios įmonės svarsto kelti atlyginimus savo darbuotojams, tačiau kol kas tai tėra pavieniai atvejai, - teigia R.Šarkinas. - Gyvenimo pagerėjimą visi pajusime, kai sumažės nedarbas, pradės didėti darbo užmokestis, į buvusį lygį sugrįš kai kurios sumažintos socialinės išmokos“.
Augant ūkiui didės ir valstybės biudžeto pajamos. R.Šarkino teigimu, Lietuvos gyventojai yra prasiskolinę gerokai mažiau nei kitų Baltijos valstybių žmonės.
„Komerciniai bankai per prievartą niekam kreditų nedalijo, o Lietuvos bankas padarė viską, kas nuo jo priklausė tokioje situacijoje. Buvo taikomos pinigų politikos priemonės, komerciniams bankams nustatytas didesnis privalomų piniginių atsargų normatyvas nei kitur ES. Taip pat taikytos priežiūros priemonės kreditavimui riboti. Iš komercinių bankų reikalavome didesnio kapitalo - kad jo pakaktų galimiems nuostoliams amortizuoti. Dėl to nė vienam Lietuvoje veikiančiam bankui neprireikė pagalbos "iš išorės". Be šių papildomų reikalavimų, buvo nemažai pokalbių su bankų vadovais, - „Lietuvos žinioms“ teisinosi R.Šarkinas. - Lietuvos gyventojai yra prasiskolinę kur kas mažiau negu kitų Baltijos valstybių žmonės. Lietuvoje bankų suteiktos paskolos sudaro maždaug 64 proc. BVP, o gretimose šalyse - Latvijoje, Estijoje - gerokai per 100 proc. BVP“.