Jeigu norite gauti paskolą arba jeigu norite, kad neatimtų jau suteiktos paskolos, su bankais geriau nesipykite. Ir nesumanykite bankininkams prasitarti, jeigu jūsų verslas nors truputį sušlubuos, nes paskolos sutartyje dažniausiai numatyta banko galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, nelaukiant kredito grąžinimo termino pabaigos, ir išieškoti negrąžintą kreditą be išankstinio įspėjimo.
Smūgiai į vienus vartus
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė premjerui Andriui Kubiliui, ūkio ministrui Dainiui Kreiviui bei komercinių bankų atstovams girdint papasakojo apie vieno savo kolegos bendradarbiavimo patirtį su bankais.
Taigi veiklus žmogus į verslą investavo savo 6 mln. Lt, iš banko pasiskolino apie 3,5 mln. Lt. Tačiau įgyvendinant numatytus darbus atsirado daugiau idėjų, todėl verslininkas, nieko blogo nenujausdamas, paprašė to paties banko paskolinti dar 1,5 mln. Lt. Tačiau verslininko prašymo svarstymas užsitęsė. Žmogus net juodžiausiame sapne nesapnavo, kad praėjus trims mėnesiams sulauks iš banko pranešimo su raginimu grąžinti visus pasiskolintus pinigus, o jeigu negali to padaryti, tai parduoti verslą banko rekomenduotam asmeniui. Nepatikėjote šia istorija? Iš pradžių nepatikėjo ir premjeras su ministru. Be reikalo.
Tokią tikimybę mums patvirtino paskolą gavęs verslininkas Antanas N., kuris dėl suprantamų priežasčių nenorėjo, kad paviešintume jo pavardę. Antanas parodė savo sutartį su banku, iš kurios pateiksime tik vieną iškalbingą citatą: „Pablogėjus kredito gavėjo finansinei būklei, lyginant su sutarties pasirašymo metu buvusia (...), sumažėjus įkeisto turto vertei (...), kredito gavėjo gebėjimui tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, bankas turi teisę vienašališkai, ne ginčo tvarka, nesikreipiant į teismą, nutraukti šią sutartį, nelaukdamas kredito grąžinimo termino pabaigos ir išieškoti negrąžintą kreditą be išankstinio įspėjimo (...)“.
„Kodėl pasirašėte tokią sutartį?“ – paklausėme verslininko.
„Pasirinkimas buvo mažas – arba imu paskolą pagal banko reikalavimus, arba jos atsisakau“, – sako Antanas N., kuris su nerimu atplėšia kiekvieną iš banko gautą laišką – o gal jame bus pranešta apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Krizei pagelbėjo bankininkai
Dėl minėtų sutarties sąlygų vienas pagrindinių šalyje veikiančių bankų sužlugdė smulkiojo verslininko Algio Rėklio gyvenimą.
„Pasiskolinau 549 tūkst., dalį grąžinau, tačiau bankas pradėjo kaišioti pagalius. Iš pradžių jie be įspėjimo padidino palūkanas nuo 5 iki 12,9 proc., o vėliau tiesiog nusprendė, kad aš ateityje galiu turėti sunkumų grąžinant paskolą. Bandžiau derėtis, prašiau sušvelninti reikalavimus, atidėti paskolų grąžinimo terminus, tačiau supratau, kad deramasi tik dėl akių. Atneši vieną dokumentą, prašo kito. Nepatikėsite – suskaičiavau, kad bankui pateikiau net 30 įvairiausių dokumentų.
Galiausiai vieną dieną iš banko elektroniniu paštu sulaukiau reikalavimo užpildyti ir pateikti vieną formą. Ją užpildęs po kelių valandų pats nunešiau į banką, o ten išgirdau priekaištą, kad šią formą turėjau pristatyti jau vakar“, – pasakoja A.Rėklys.
Netrukus bankas pasiekė savo tikslą – A.Rėklio verslas žlugo. Iškelta bankroto byla, žmogus prarado visą savo asmeninį turtą ir dar liko bankui skolingas apie 200 tūkst. Lt. O juk verslas galėjo išsilaikyti, tačiau krizei pagelbėjo bankas.
Priekaištai Lietuvos bankui
Lietuvos informacijos verslo asociacijos valdybos pirmininkas Saulius Žilinskas labai supyksta, kai išgirsta bankininkų ypač pamėgtą finansų krizės kilmės apibrėžimą. Jie mėgsta aiškinti, kad krizę sukėlė žmonių godumas, esą žmonės puolė skolintis neapskaičiuodami savo galimybių, todėl finansų burbulas pūtėsi, kol galiausiai sprogo.
„Atsakysiu remdamasis šių metų spalio mėn. Europos Parlamento (EP) priimta rezoliucija. Joje labai taikliai teigiama, kad tikrosios krizės priežastys yra tai, jog kažkurie godieji savo rankose turėjo priemones skatinti žmonių godumą, jį reguliuoti, siekdami gerai uždirbti, ir taip prisidėjo prie finansų krizės gilinimo“, – sako S.Žilinskas.
Taip apie finansų krizę ir bankų vaidmenį mano EP nariai. O ką mano Lietuvos parlamento nariai? Pacituosime oficialią nuomonę, kurios iki šiol niekas nepastebėjo. Taigi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gegužės mėnesį iš esmės sutaršė Lietuvos banką.
„Bankų sistemos nevaldomą plėtrą, užsienio investuotojams priklausančių bankų ir jų filialų oligopolinį dominavimą Lietuvos būsto paskolų rinkoje nulėmė tai, kad, siekiant pritraukti kreditinius išteklius šalies ūkio ir būsto kreditavimo reikmėms, nugalėjo daugumos Lietuvos banko valdybos narių liberalus, neatsakingas ir galbūt iki galo nesuvoktas požiūris į šiuos procesus, taip pat į nevaldomą komercinių bankų paskolų, nukreiptų į nekilnojamojo turto sektorių, augimą ir komercinių bankų lupikavimo apraiškas teikiant paskolas neprofesionaliems rinkos dalyviams“, – rašoma posėdžio protokole. Beje, šio teiginio Lietuvos bankas nepaneigė.
Reikalavo trigubos garantijos
Smulkieji ir vidutiniai verslininkai tikina, kad dėl savo klaidų nudegę ir kitus nudeginę bankai dabar į visus paskolų prašančius verslininkus žiūri kaip į potencialius nusikaltėlius.
„Šįmet bandžiau gauti paskolą. Norėjau gauti paramą pagal ES programas. Kreipiausi į bankus dėl 350 tūkst. Lt paskolos sandėliams įsigyti. Pateikiau skaičiavimus, kad per penkerius metus skolą grąžinsiu nesunkiai, nes grąžintina suma per mėnesį būtų net mažesnė nei nuomos mokestis, kurį moku dabar“, – pasakoja A.Poška.
Be kita ko, net 80 proc. paskolos garantijų projektui suteikė „Invega“, tačiau bankininkai pareiškė, kad verslininko sumanymas neužtikrina paskolos grąžinimo, todėl dar pareikalavo laidavimo asmeniniu turtu, nors įmonė turėjo turto už du kartus didesnę sumą.
„Štai tokie reikalavimai keliami įmonei, kuri sėkmingai ir be sutrikimų dirbo 20 metų. Supratau, kad iš manęs tiesiog tyčiojamasi. Kreipiausi į kitą banką. Sąlygos buvo paprastesnės, tačiau svarstymas užtruko dar apie du mėnesius“, – sako A.Poška.
Bendradarbiavimą siūlo reguliuoti įstatymais
Į kampą įvaryti smulkieji verslininkai ragina Seimą priimti įstatymo pataisas, kuriose būtų įtvirtinta, kad bankas privalomai turi atsakyti klientui per 30 dienų, be to, siūloma teisės aktais nustatyti sąžiningą sutarčių sudarymo, keitimo ir kitus bankų mokesčius.
„Jeigu neįmanoma susitarti geruoju, tai gal reikia sukurti normalias teisines sąlygas“, – sako S.Žilinskas.
Neretai verslininkams prireikia trumpalaikės paskolos 1–2 mėnesiams, tačiau skubiai ją gauti labai sunku arba net neįmanoma. Sutarties sudarymo formalumai Lietuvoje neretai užtrunka keletą mėnesių, o po jų dar gali sulaukti neigiamo atsakymo.
Oficialūs duomenys irgi nedžiugina. Statistikos departamento duomenimis, pernai tik 55,8 proc. besikreipusių į bankus verslininkų gavo paskolą, 21,2 proc. verslininkų pavyko gauti paskolas iš dalies, o 23 proc. jos negavo (2007 m. skolinimasis iš bankų buvo sėkmingesnis – net 88,9 proc. verslininkų, kurie kreipėsi paskolos verslui plėsti, bankai suteikė paskolas, 9,1 proc. pavyko gauti iš dalies ir tik 2 proc. nepavyko jų gauti). Be kita ko, šįmet net 18 proc. verslininkų iš bankų nė nesulaukė paaiškinimo, dėl kokios priežasties jiems nebuvo suteikta paskola.
Bankai skolų nenurašys
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Išsivysčiusiose šalyse bankų ir verslininkų santykiai įstatymais nereguliuojami. Ar gali būti sėkmingos banko ir verslininko derybos dėl paskolos su advokatų arba teismų pagalba? Tai du verslo subjektai, todėl tik jie gali tartis ir nuspręsti. Jeigu bendradarbiavimo sąlygos netenkina, tai yra galimybė pasirinkti kito subjekto paslaugas. Paprasčiausiai niekas negali banko priversti skolinti klientui, jeigu bankas juo nepasitiki.
Galima tartis dėl skolos grąžinimo atidėjimo, palūkanų skaičiavimo, skolos restruktūrizavimo, tačiau neverta tikėtis, kad bankai panaikins laidavimą, atsisakys įsipareigojimų, sumažins palūkanas ar net į bėdą patekusiam verslininkui nurašys skolą. Neužmirškime, kad blogų paskolų yra per 17 proc., todėl bankų nuostoliai yra dideli.
Dvejus metus paskolų neteiks
Donatas Žiogas, Verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius
Yra pavyzdžių, kai paskolos negauna daug metų sėkmingai veikianti įmonė, turinti nemažai atsargų. Pradedantiems verslininkams šiuo metu gauti paskolą iš bankų beveik nėra galimybių. Vienam mano kolegai banke taip ir pasakė – ateik po dvejų metų, nes artimiausiu laiku paskolų smulkiajam verslui nebus. Tiesa, verslo pradžiai galima gauti nedidelę paskolą iš kredito unijų.
