Siunčia į Rusiją, gauna iš Jungtinės Karalystės
„Swedbank“ duomenimis, pernai penktadaliu išaugo grynųjų pinigų perlaidų skaičius tarp Lietuvos ir užsienio šalių naudojantis „Western Union“ paslaugomis. Kaip ir 2009 m., daugiausia grynųjų pinigų perlaidų Lietuvos gyventojai atliko į Rusiją, o daugiausia perlaidų sulaukė iš Jungtinės Karalystės.
„Jau septynerius metus iš eilės Lietuvos gyventojai daugiausia grynųjų pinigų išsiunčia į Rusiją. Pernai perlaidos į šią šalį sudarė penktadalį visų iškeliaujančių pinigų srautų, beveik tiek pat iškeliavo ir į Jungtinę Karalystę. Ukraina pagal iškeliaujančius iš Lietuvos pinigų srautus užima trečiąją vietą. Pagal populiarumą toliau rikiuojasi JAV, Kinija ir Vokietija“, – komentuoja grynųjų pinigų perlaidų srautus „Swedbank“ „Western Union“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Saulė Kauneckienė.
Norvegija, Švedija, Ispanija – emigracijos kryptys
Pinigų perlaidos, pasirodo, yra vienas iš rodiklių, atskleidžiančių, kokiomis kryptimis juda emigrantai iš Lietuvos. Didesnius atlyginimus užsienyje gaunantys tautiečiai taip finansiškai padeda Lietuvoje likusioms savo šeimoms.
Lietuvos bankininkai jau kelerius metus pastebi tokią tendenciją: Jungtinė Karalystė ir toliau išlieka viena populiariausių perlaidų kilmės šalių. Atkeliaujantys pinigų srautai rodo, kad nemažai emigrantų iš Lietuvos gyvena ir dirba JAV, Airijoje, Vokietijoje. Šias gretas papildo kitos populiarėjančios emigracijos kryptys – Norvegija, Švedija, Ispanija.
Pasak S. Kauneckienės, pernai pasikeitė sąrašas šalių, iš kurių atliekama daugiau perlaidų į Lietuvą: iš Norvegijos į Lietuvą siunčiamų pinigų perlaidų skaičius išaugo perpus, iš Švedijos į Lietuvą – ketvirtadaliu. Praėjusiais metais taip pat padaugėjo perlaidų iš Ispanijos – jų atlikta trečdaliu daugiau.
Namiškių parama
Iš Lietuvos į užsienį siunčiamų grynųjų pinigų perlaidų analizė rodo, kad vis daugiau perlaidų daroma į Jungtinę Karalystę. O štai iš Lietuvos į Airiją išsiųsta ketvirtadaliu mažesnė pinigų suma nei užpernai.
Minėto banko duomenimis, dažniausiai iš Lietuvos į užsienį pinigus aktyviai siunčia stabilias pajamas turintys 45–50 metų gyventojai. Tikėtina, kad šie žmonės remia į užsienį emigravusius mokytis ar neseniai pradėjusius dirbti savo vaikus. Perlaidomis į Rusiją ar Ukrainą gali būti remiami šiose šalyse gyvenantys giminaičiai.
Beje, du trečdaliai perlaidų, siunčiamų į Lietuvą, gavėjų yra moterys, o iš Lietuvos į užsienį pinigus siunčia ir moterys, ir vyrai. Pinigų perlaidų dažnumas suintensyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes, Velykas ir mokslo metų pradžioje.
Kuo patraukli?
Šią grynųjų pinigų pervedimo paslaugą minėtas bankas teikia nuo 1993-iųjų. Pirmuosius metus paslauga buvo gana nepopuliari. Tačiau vėliau, vis daugiau mūsų tautiečių besikuriant Vakaruose, tūkstančiams emigrantų apsilankymas „Western Union“ skyriuose tapo kone kassavaitiniu ritualu. Mat algos ten, skirtingai nei Lietuvoje ir visose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, mokamos kas savaitę. Tradiciškai – penktadienį.
Minėtoji sistema emigrantams (ja daugiausia ir naudojasi emigrantai visame pasaulyje) paranki tuo, kad šiame ar kitos bendrovės valdomame grynųjų pinigų pervedimo skyriuje tereikia pateikti asmens tapatybės dokumentą ir siunčiamų pinigų sumą. Tiesa, ji ribojama. Pavyzdžiui, į Lietuvą ar iš jos vienu kartu (t. y. per parą) galima siųsti tik 7,5 tūkst. dolerių. Mat taip stengiamasi kovoti su pinigų „plovimu“. Vis dėlto užtenka ir tokių „lubų“. Dažniausiai pervedamos sumos – 100–200 dolerių.
Tačiau kodėl negalima tam pačiam emigrantui, gyvenančiam Anglijoje ar Ispanijoje, pervesti norimą sumą iš savo kortelės į Lietuvoje likusių artimųjų ar giminaičių kortelę? Pasirodo, tai ne taip paprasta. Mat užsienio šalies, kurioje gyvena emigrantas, banke reikia atsidaryti sąskaitą jau turimai kortelei. O neretai – ir įsigyti naują kortelę. Maža to, bankui reikia pateikti duomenis apie savo legalią gyvenamąją vietą ir legaliai einamas pareigas darbovietėje. Dauguma emigrantų neturi arba viena, arba kita, arba abiejų kartu. Todėl grynųjų pinigų perlaidos – patogiausias finansinis ryšys su tėvynėje likusiais artimaisiais.
Tiesa, tėvai savo vaikams, išvažiavusiems studijuoti ar dirbti į užsienį, gali papildyti jų turimą kortelę. Nes ir vienų, ir kitų korteles išdavęs bankas yra čia, Lietuvoje.
Grynųjų pervedimo įvairovė
Be abejo, „Western Union“ nėra vienintelė grynųjų pinigų verslu užsiimanti bendrovė. Pateikiame dar keletą pačių populiariausių.
* „MoneyGram“. Privatūs asmenys, pasinaudoję tarptautine pinigų perlaidų sistema „MoneyGram“, gali pervesti pinigus iš užsienio į Ūkio banką ar iš Ūkio banko į užsienį, beje, iš / į daugiau nei 190 pasaulio šalių (anksčiau šią paslaugą teikė „Snoras“).
* „PayPal“. Tai populiariausia interneto mokėjimų sistema pasaulyje. Daugiau kaip 100 milijonų vartotojų iš 56 pasaulio šalių gali naudotis visomis „PayPal“ sistemos funkcijomis. Deja, lietuviai tokios galimybės kol kas neturi. Jie gali tik pervesti pinigus, o gauti – ne. Pervedimo paslauga „PayPal“ sistemoje yra nemokama, mokestis nustatytas tik už pinigų gavimą. „PayPal“ priklauso bendrovei „eBay“ (administruojančiai patį didžiausią pasaulyje interneto turgų).
* „WebMoney Transfer“. Sistema įkurta 1998 m. ir veikia globaliai. Išsiskiria pervedimų greitumu ir mažais mokesčiais. Pinigai įnešami / atsiimami naudojant interneto keityklas. Taip pat galima įsigyti debetinę kortelę ir pinigus atsiimti tiesiai iš bankomato. Klientu gali tapti bet kurios šalies pilietis, beje, nėra jokių amžiaus ribojimų. „WebMoney“ registracija – laisva ir nemokama, be to, nebūtina turėti sąskaitos banke. Tinklalapis veikia dviem kalbomis – anglų ir rusų.
* „Liberty Reserve“. Tai interneto mokėjimų sistema, įkurta Kosta Rikoje, panaši į „Paypal“, „E-gold“, „Pecunix“ sistemas. Pinigai siunčiami ir gaunami bet kurioje pasaulio vietoje. Skirtingai nei „PayPal“, „Liberty Reserve“ sistemos pervedimai yra negrąžinami: jei mokėjimas buvo atliktas, jis negali būti atšauktas ir susigrąžintas.