Pirmosios maisto revoliucijos dabartinėje Malthuso (Thomas Malthusas – britų ekonomistas demografas, prognozavęs, kad maisto trūkumas reguliuos gyventojų skaičių) eroje parodė, kad autoritarinių režimų gniaužtai skurdžiose šalyse, kurios importuoja grūdus – Šiaurės Afrikoje šiandien, kai kuriose Azijos šalyse rytoj – vis dėlto yra silpni.

Nuo to laiko, kai prieš šešias savaites susidegino Tuniso gatvės prekeivis, įvykių eiga paspartėjo. Šis incidentas tarsi uždegė degiklį, kuris pasiekė Egiptą ir kelia grėsmę politinei tvarkai Magrebo šalyse (Alžyre, Libijoje, Maroke, Tunise), Jemene ir kt.

Pasaulinių maisto kainų kilimas nuo vasaros – kai JAV Federalinių rezervų banko vadovas Benas Bernanke paskelbė naują dolerio ataką – nėra pagrindinė arabų maišto priežastis, panašiai kaip prastas derlius 1788 m. nebuvo Prancūzijos revoliucijos priežastis. Tačiau maisto kainos ir maisto stygius vis dėlto suveikė tarsi gaidukas, ir dabartinė padėtis primena užburtą ratą. Pažeidžiamos vyriausybės pešasi dėl grūdų tiekimo. Praėjusią savaitę Alžyras nusipirko 800 tūkst. tonų kviečių, Indonezija užsisakė 800 tūkst. tonų ryžių – abi šalys gerokai viršija įprastus pirkimo tempus. Saudo Arabija, Libija ir Bangladešas taip pat bando sukaupti papildomų grūdų atsargų.

JT maisto ir žemės ūkio organizacija (Food and Agriculture Organization – FAO) pranešė, kad pasaulinis maisto kainų indeksas viršijo net 2008 m. nustatytą visų laikų rekordą, ir pagal nominalinę, ir pagal realiąją vertę. Grūdų kainų indeksas praėjusiais metais išaugo 39 proc., o aliejaus ir riebalų – 55 proc.

FAO maldauja vyriausybių nepanikuoti ir vengti skubotų priemonių, nes jos tik pablogina padėtį. Tačiau vargu ar Egipto prezidentui Hosniui Mubarakui rūpi tokios subtilybės.

Europos Komisijos ataskaitos projekte, kuris turėjo būti paskelbtas praėjusį trečiadienį, tačiau atšauktas dėl Paryžiaus spaudimo, pateikiamos tokios pačios išvados, kurias jau padarė tyrėjai iš TVF ir iš JAV bei Didžiosios Britanijos organizacijų.

Tiesioginė šio staigaus maisto kainų kilimo priežastis – Rusijoje ir Juodosios jūros regione kilusi didžiausia sausra per 130 metų, kuri tęsėsi taip ilgai, kad pakenkė ir žiemos sėjai, ir vasaros derliui. Dėl to Rusija įvedė grūdų eksporto draudimą. Be to, padėtį pablogino vėlyvos liūtys Kanadoje, La Nina reiškinio padariniai Argentinoje ir žemės ūkiui tinkamų žemės plotų mažėjimas JAV. Pasaulio grūdų pasiūlos ir paklausos santykis greitai taps mažiausias per 30 metų, praneša „Rabobank“.

Gilesnės priežastys yra gerai žinomos: 73 mln. išaugęs pasaulio gyventojų skaičius, nusivylimas Žaliąja revoliucija, nes mažėja pasėlių derlingumas (anot Pasaulio banko), mitybos pokyčiai Azijos šalyse – auganti vidurinioji klasė pereina prie gyvulinių proteinų mitybos, o vienam mėsos kilogramui išauginti reikia 3–5 kg grūdų, be to, dėl JAV paskelbtų su biokuru susijusių įsipareigojimų trečdalis JAV grūdų derliaus naudojamas automobilių etanoliui gaminti.

Be to, dėl urbanistinės plėtros Azijoje mažėja dirbamos žemės plotų, senka neatsinaujinančios vandens atsargos, kurios nukreipiamos Šiaurės Kinijos lygumų drėkinimui, tad pasaulio maisto tiekimo geopolitika atrodo neuralgiška.

Ar gali pasaulis užkirsti kelią masiniam badui? Taip, tačiau reikia tinkamo vadovavimo.

Buvusios Sovietų Sąjungos regionuose žemės ūkio reikmėms naudojama 30 mln. hektarų žemės mažiau nei N. Chruščiovo laikais, o derliaus nuimama perpus mažiau nei Vakaruose.

Brazilijoje ir Afrikoje yra nedirbamos žemės plotų, kurie taptų naudojamais, jei būtų suteikta žemės nuosavybės teisė ir galimybė gauti kreditą.

Pasaulyje yra 445 mln. hektarų dar nenaudojamų miškais neapaugusių pasėlių plotų. Palyginimui, šiuo metu eksploatuojama 1,5 mlrd. hektarų dirbamos žemės.

Tačiau daugybė progų jau praleista, ir projektų, kurie reikalauja milžiniškų investicijų, nepavyks įgyvendinti labai greit ir išvengti grėsmingų pokyčių, susijusių su prekyba žemės ūkio produkcija.

Aprūpinimo maistu saugumas mažėja, kaip parodo Šiaurės Afrikos įvykiai, o ir Kinija tai puikiai supranta. Galbūt kol kas dar per anksti nurašyti Europą ir Ameriką, kuriose labai daug ūkių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją