Atrodo, kad stojantiesiems buhalterio darbas atrodo patrauklus: praėjusiais metais po pirmojo priėmimo etapo buhalterinė apskaita buvo populiariausia specialybė kolegijose.
- Kokios savybės reikalingos buhalteriui? Kam šio darbo nerekomenduotumėte imtis?, DELFI klausė D. Pranckėnienės.
Mitas, kad buhalterio darbui tinka turintys bendravimo problemų, abejingi žmonės.
- Kokį išsilavinimą daugiausia turi Lietuvoje dirbantys buhalteriai? Ką siūlytumėte mokytis, norintiems tapti buhalteriais?
- Lietuvos buhalteriai turi patį įvairiausią išsilavinimą – pradedant baigusiais 100 valandų kursus ir savamoksliais žmonėmis, baigiant universitetuose įgijusiais apskaitos specialybę. Istoriškai taip susiklostė, kad nepriklausomoje Lietuvoje, 1990 m., staiga atsirado didelis vyriausiųjų buhalterių poreikis, o tokių reikalingų žmonių nebuvo.
Tada į buhalterius persikvalifikavo pradedant ekonomistais, baigiant, atrodo, ne tokių artimų profesijų atstovais - chemikai, inžinieriai. Labai daug gerų specialistų yra parengęs Vilniaus universitetas, ne prasčiau atrodo labai praktiškas žinias įgiję kolegijų absolventai. Manau, kad ir nedidelės įmonės turėtų orientuotis į ne mažesnio išsilavinimo specialistus.
- Ką manote apie buhalterių darbo perspektyvas - ar moksleiviams patartumėte studijuoti šią specialybę?
- Būtinai! Moksleiviai, pasirinkę buhalterio profesiją, įgys reikalingų žinių ne tik apskaitos srityse, bet žymiai platesnių. Šios žinios praverčia ir tuo atveju, jeigu įsidarbinama nebūtinai buhalteriu, o bet kurioje kitoje srityje.
- Kokie buhalterių atlyginimai vyrauja rinkoje? Ko gali tikėtis pradedantysis buhalteris?
- Mes dažnai juokaujame, kad gera pradžia - pusė darbo. Idealu, kad tik mokslus baigęs buhalteris 1-2 metus padirbėtų audito ar apskaitos įmonėje, kur įgytų patirties tvarkant pirminius dokumentus, pildant mokesčių deklaracijas, sudarant finansines ataskaitas.
Tokiems darbuotojams apskaitos firmos moka nuo 1000 Lt iki 2500 Lt. Turėdamas 2 metų stažą, buhalteris pretenduoja į didesnį nei 2500 Lt „į rankas“ atlyginimą. Ypač paklausūs buhalteriai, mokantys rusų, anglų, vokiečių kalbas. Jiems siūlomi 30 proc. didesni atlyginimai.
- Kokios buhalterio funkcijos?Ar buhalteris skiriasi nuo apskaitininko - šias specialybes žmonės dažnai tapatina.
- Viena vyriausioji buhalterė pasakojo tokį nutikimą. Kartą per susirinkimą marketingo direktorius pasakė, kad visi skyriai uždirba, o tik viena buhalterija dirba mokesčiams, „Sodrai“ ir statistikai, jokios iš to naudos įmonei, ji visai nesvarbi ir būtų nereikalinga. Va, marketingas, gamyba - tai visai kitas dalykas!
Tada vyriausioji buhalterė pasiūlė visiems išeiti atostogų ir kam pirmam iš vadovų paskambins generalinis direktorius, tas ir bus VIP! Ir niekam nekilo klausimas, kam skambins generalinis.
Buhalteris ir apskaitininkas - tai vertimų iš svetimų kalbų problema. Pagal tradiciją buhalteriu vadindavome tą, kuris tvarkydavo visą apskaitą, sudarydavo finansines ataskaitas - žodžiu, būdavo gero išsilavinimo specialistas.
O apskaitininkas pagal tradiciją būdavo žemesnės kvalifikacijos, technines funkcijas atliekantis darbuotojas. Lietuvoje paplitus anglų kalbai, imta ieškoti atitikmens žodžiui „accountant“. Pažodinis vertimas buvo apskaitininkas. Tada kiekvienas specialistas pradėjo įrodinėti savo teisumą, kaip šios specialybės žmones reikėtų vadinti. Dar likę nebaigtų ginčų. Todėl kai kur randame atvejų, kai apskaitininkas vartojamas ta pačia prasme kaip buhalteris.
- Ar visi buhalteriai dirba iš principo vienodą darbą?
- Buhalterio darbas skiriasi savo turiniu priklausomai nuo to, kokio dydžio įmonėje jis dirba. Didelėje įmonėje buhalteris dirba labai specializuotą darbą, jam gali būti priskirtas koks nors vienas baras – pavyzdžiui, algų skaičiavimas.
Mažose ir vidutinėse įmonėse iš buhalterio tikimasi, kad jis ne tik atliks visą techninį darbą, susijusį su apskaitos tvarkymu, apskaitos dokumentų sudarymu, sąskaitų išrašymu, visų darbuotojų konsultavimu apskaitos ir mokesčių klausimais, bet ir padarys finansines ataskaitas, biudžetą, seks biudžeto vykdymą, teiks informaciją bankams, skaičiuos finansinius rodiklius.
Čia jau buhalteris turi daug žinoti, kad neįsiveltų į jam nebūdingas funkcijas ir neturėdamas kompetencijos imtųsi teisininko darbų.
LDB prognozės palankios
Remiantis 2010 m. pabaigoje vykdyta darbdavių apklausa, Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad buhalterių poreikis augs. Daugiausia pasiūlymų apskaitos ir buhalterijos darbuotojams numatoma įsteigti didelėse paslaugų įmonėse.
Darbo biržos DELFI pateiktais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis buhalterio darbo užmokestis siekė 1023 Lt/mėn., jaunesnysis apskaitos specialistas vidutiniškai uždirbo 1200 Lt/mėn., apskaitos ir buhalterijos tarnautojas – 945 Lt/mėn.
Buhalterių poreikis 2011 m. sausio-balandžio mėnesiais:
| Specialybė | Pasiūla | Paklausa (Laisvos darbo vietos) |
| Buhalteriai | 718 | 442 |
| Jaunesnieji apskaitos specialistai | 41 | 9 |
| Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai | 613 | 247 |
Buhalterių poreikis 2011 m. balandžio 30 d.:
| Specialybė | Pasiūla | Paklausa (Laisvos darbo vietos) |
| Buhalteriai | 2373 | 20 |
| Jaunesnieji apskaitos specialistai | 170 | 0 |
| Apskaitos ir buhalterijos tarnautojai | 2326 | 8 |
