Būtent tokius tikslus deklaravo projekto iniciatoriai, siejantys savo pasiūlymus su progresinių gyventojų pajamų mokesčių sistema, kurioje progresinis tarifas būtų taikomas darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstyto pelno, ir su galiojančių pajamų mokesčio lengvatų peržiūra, kai palūkanoms numatoma neapmokestinamojo dydžio riba, atsisakoma lengvatų vertybinių popierių pardavimo pajamoms, skelbiama Ministro primininko spaudos tarnybos pranešime.
Vyriausybė konstatavo, kad pateiktas įstatymo projektas progresinį pajamų mokesčio tarifą pritaiko ne visoms, o tik dviem iš gyventojų gaunamų pajamų rūšių – darbo užmokesčiui ir pajamoms iš paskirstyto pelno. Išsivysčiusiose valstybėse, taikančiose progresinius pajamų mokesčio tarifus, šie tarifai taikomi iš esmės visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš kapitalo (dividendus, palūkanas, turto perleidimo pajamas). Šios pajamos, siekiant išvengti pajamų mokesčio bazės sumažėjimo dėl mokesčių planavimo, dažniausiai apmokestinamos proporciniu tarifu.
Atkreiptas dėmesys, kad siūlomas projektas negalėtų užtikrinti ir didesnių pajamų valstybės biudžetui. Galimą teigiamą poveikį biudžetams vien dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakeitimo (apie 560 mln. litų) sumažintų ar net visiškai panaikintų grįžimas prie fiksuotos neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) taikymo tvarkos, progresyvumo taikymas ir per NPD, ir per tarifą labai komplikuotų gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą, pabrangintų mokesčio administravimą, taip pat sukeltų didesnę klaidų ir piktnaudžiavimų tikimybę.
Pasak pranešimo, ir dabar galiojanti sistema turi progresyvumo elementų. Pajamų apmokestinimo progresyvumas šiuo metu yra įgyvendinamas taikant diferencijuotą NPD, kurio dėka labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės apmokestinamos mažiausiai. NPD taikomas žmogaus gaunamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms: mažiausioms pajamoms taikomas didžiausias neapmokestinamasis dydis.
