„Tai yra vienas iš simbolių ES, kurios turėtų pademonstruoti kiek šalys narės yra pasiryžę glaudžiau bendradarbiauti, nes mokesčių politika yra ta sritis, kuri reikalauja vienbalsių sprendimų. Aš manau, kad Lietuva yra ta šalis, kuriai yra naudinga kaip galima plačiau dalyvauti bendradarbiavime ES, ir turint mintyje finansų sektoriaus dydį, Lietuvos finansų sektoriui tai nebūtų didelė našta. Tokiu būdu Lietuva pademonstruotų savo siekį dalyvauti gilesniame bendradarbiavime“, - teigė A. Šemeta per susitikimą su grupe Lietuvos žurnalistų Briuselyje ketvirtadienį.
Eurokomisaras prisiminė, kad Lietuva neatmetė galimybės dalyvauti sustiprinto bendradarbiavimo procedūroje. Ji buvo tarp tų šalių, kurios pasisakė, kurios pasisakė, kad jos priims sprendimą kai pamatys konkretų pasiūlymą.
Šis klausimas įžiebė politines aistras ir prieštaravimus dar prieš dvejus metus. Pasiūlymas įvesti finansinių sandorių mokestį Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų esančioms ES firmoms. 0,1 proc. akcijoms ir obligacijoms, 0,01 proc. išvestinėms priemonėms gali atnešti 50 mlrd. eurų pajamų.
A. Šemeta teigia, kad procedūrą dėl tokio mokesčio įvedimo būtų galima užbaigti greitai, jeigu tik šalys narės greitai priimtų sprendimus.
Mokesčio šalininkai sako, kad tai yra subalansavimo klausimas, apmokestinamos pelningos įmonės, finansų ir bankininkystės sektorius bus labiau subalansuotas.
Tuo tarpu kritikai teigia,kad jis sumažins augimą Europoje ir stabdys ekonomikos vystymąsi.
„Joks bankas nemokės šito mokesčio. Jis bus perkeltas vartotojams, kaip ir visi kiti“, - televizijai „EuroparlTV“ teigė Europos liaudies partijos atstovas Europos Parlamente Gunnar‘as Hoekmark‘as.
Oponentai teigia, kad rinkos perkels veiklą ir personalą į Aziją, o labiausiai nukentės Londonas, didžiausias Europos finansų centras.
Už mokesčius atsakingas Europos komisaras tokius argumentus neigia pateikdamas pavyzdį, kad „pagrindiniai finansų centrai pasaulyje turi vienokios ar kitokios formos tokį mokestį“.
„Jeigu mes imsime Šveicariją, joje toks mokestis egzistuoja, siauresnis negu siūlo Komisija, bet jis yra, imkime Hon Kongą, Singapūrą, Taivanį, ten taip pat toks mokestis egzistuoja. Turbūt, tai yra ir natūralu, kad jeigu tai yra didelis finansų centras tai nauda turėtų būti ne vien tik dalyvajautiems prekyboje, bet ir valstybei, kuri tam finansų centrui sukuria sąlygas veikti“, - sakė A. Šemeta.
Rėmėjų apklausų duomenimis, du trečdaliai europiečių sako, kad nauda būtų daug didesnė už galimą žalą.
Pagal prancūzų žiniasklaidą, finansinių mokesčių sandorio idėją palaiko Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Austrija, Belgija, Portugalija ir Slovėnija. Europos komisaras yra pasakęs, kad prie mokesčio yra pasirengę prisijungti 11 šalių narių, tačiau jo sąrašo nepateikia.
