Ateitis vis tiek priklauso Amerikai

Ekspertai tvirtina, kad atėjo Amerikos nuosmukio valanda, o XXI amžius priklausys kokiai nors kitai valstybei, leidinio „The Wall Street Journal“ puslapiuose rašo Bardo koledžo profesorius Walteris Russellas Meadas. „Paralyžiuotas vidinių skolų, iškankintas finansinės krizės pasekmių, susilpnintas ilgų karų Artimuosiuose Rytuose, Amerikos Atlantas nebeturi jėgų išlaikyti dangų. Kaip Didžioji Britanija iki mūsų, Amerika yra pakeliui į atitarnavusių pasaulinių supervalstybių prieglaudą“, – persako jis šią vyraujančią nuomonę.

„Tačiau šie paistalai, kurie tapo madingi, yra visiška nesąmonė“, – teigia autorius. Taip, JAV turi milžiniškų problemų, ir dabartinei pasaulio santvarkai meta iššūkį naujos supervalstybės.

„Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos unikalios ne dėl savo problemų. Šiandien visos didelės šalys susidūrė su išskirtiniais iššūkiais“, – rašo autorius. Jo nuomone, Amerika labiau nei kitos šalys prisitaikiusi prie naujų aplinkybių ir gali išpešti naudos iš XXI amžiaus iššūkių bei pasipriešinti jo grėsmėms.

Komentuodamas prognozę, kad Kinija greitai mes iššūkį Amerikos viešpatavimui pasaulyje, autorius rašo, jog neteisinga dabartinę situaciją lyginti su XX amžiaus pradžia. „1910 m. Vokietija buvo stiprėjanti supervalstybė, supama nuosmukio: Prancūzija, Rusija, Osmanų imperija ir Austrų–Vengrų imperija metai po metų silpnėjo“, – pasakoja jis. O šiuolaikinėje Azijoje, atvirkščiai, pakilimas pastebimas ne tik Kinijoje, bet ir Indijoje, o Vietnamas, Pietų Korėja, Taivanas, Indonezija ir Australija taip pat sparčiai vystosi ir neketina pasiduoti Kinijos įtakai. Azija yra įvairiapusis regionas, kurio nesugebės suvaldyti nė viena valstybė, veikdama atskirai. „Tai visiškai atitinka JAV interesus. Amerika nesuinteresuota nei vadovauti Azijai, nei kliudyti ekonominiam jos augimui, kuris atneša naudą visam Ramiojo vandenyno regionui, įskaitant ir tai jo pusei, kurioje esame mes“, – rašo autorius.

Autoriaus nuomone, kitų realių varžovų pasaulyje JAV neturi: „Net europiečiai nustojo kalbėti apie Europos Sąjungą kaip apie stiprėjančią supervalstybę“. Autoriaus nuomone, Vakarų ir islamo civilizacijų susidūrimas mažai tikėtinas, o Rusijos, kurioje akivaizdus demografinis nuosmukis, ekonominės perspektyvos nekokios (nekalbant jau apie jos susirūpinimą dėl islamistinio radikalizmo ir Kinijos sustiprėjimo).

Idėjų pasaulyje amerikiečių ideologija taip pat yra visuotinė, tinkanti XXI amžiui, mano autorius. Fašizmas miręs, kaip ir Francisco Franco. Komunistinė ideologija rusena Šiaurės Korėjoje ir dar kai kuriose šalyse, tačiau neatgimsta, islamizmas „arabų pavasario“ įkarštyje užima marginalią padėtį. „Svajonė sutelkti Pietų Ameriką į didį antikapitalistinį, antiamerikietišką bloką tokia pat mirusi, kaip Che Guevara“, – rašo W. Meadas.

Tačiau svarbiausia, kad Amerikai padeda gili pasaulinės plėtros tendencija – visuose žmonių gyvenimo aspektuose spartėjančios permainos. „Mokslinės ir techninės revoliucijos skatina ekonominius, socialinius ir politinius sukrėtimus. Pramonė migruoja per pasaulį žaibišku – ir vis spartėjančiu – tempu. Šimtai milijonų žmonių precendentų neturinčiu greičiu persikelia į miestus. Ryšio priemonės kasmet pinga, o jų spektras plečiasi“, – pasakoja autorius. Moterys reikalauja lygybės, piliečiai sukyla prieš monarchus. Kiekviena kompanija, kiekviena šeima privalo išmokti išgyventi.

Autoriaus požiūriu, ši tendencija tik augs: XIX-ame amžiuje buvo daugiau neramumų, nei XVIII-ame, o XX-as amžius buvo neramesnis, nei XIX-as ir t. t.

„Visos šalys pajus stresą, tačiau Amerika geriau nei kitos sugebės pasitelkti permainas, – rašo autorius. – Nors Brazilija yra ateities šalis, tačiau Amerika yra ateities tėvynė“, – reziumuoja jis ir pasveikina skaitytojus su liepos ketvirtąja.