Tiesa, Vilniaus turizmo informacijos centrų statistika rodo augantį atvykstančių į sostinę skaičių, tai pastebi ir kai kurie verslininkai.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kuriame nuo gegužės pradėjo skraidyti pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ ir „Ryanair“ tiksliai negali įvertinti, kokią dalį keliaujančių sudaro lietuviai, o kokią – užsieniečiai.
Tačiau pastebima, kad reisuose į Airiją ar Angliją dominuoja emigrantai, ar juos lankyti skrendantys giminės ir draugai.
Oro uosto komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė DELFI tvirtino, kad kitomis kryptimis skraido ir po užsienį pasižvalgyti norintys lietuviai, ir Lietuva susidomėję užsieniečiai.
„Vienareikšmiškai negalime atsakyti, kas renkasi pigesnius skrydžius iš Vilniaus – lietuviai ar turistai. Kažkiek įtakos tam turi skrydžių kryptys. (...) Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos kryptimis didžiąją keleivių dalį sudaro turistai: daugiau tai yra išvykstamojo turizmo atstovai, tačiau neatsilieka srautai ir atvykstančių į Lietuvą“, – komentavo ji.
Anksčiau oro uostas skaičiavo, kad „Wizz Air“ ir „Ryanair“ vasarą veš apie 50-60 tūkst. keleivių per mėnesį.
Buvo planuojama, kad apie 20 tūkst. keleivių per mėnesį bus į Lietuvą atvykstantys turistai.
Neturi, ką veikti naktį
Tuo tarpu sostinės verslininkų nuomonės dėl atvykstančių turistų išsiskiria.
Kavinės „Pilies menė“ direktorius Alfonsas Ambrazas DELFI sakė pastebėjęs margesnį klientų iš užsienio paveikslą.
„Sutinku, kad yra padaugėję ne lenkų turistų. Man pačiam kartais būna įdomu matyti žmones, nekalbančius mums įprastomis užsienio kalbomis, pats esu pabendravęs su klientais, kurie nemokėjo net anglų kalbos. Jie buvo iš Brazilijos. Nežinau, su kokiomis bendrovėmis jie atskrido, bet sakė kelionę pradėję Maskvoje ir į Vilnių atvyko po Rygos ir Talino“, – pasakojo jis.
Pašnekovas pastebi, kad Vilniaus gatvėse gerokai padaugėjo svečių, kalbančių vokiškai. Ankstesniais metais vokiečių turistai dažniausiai gausiau pasirodydavo nuo liepos antros pusės, o dabar jų buvo jau gegužę.
Tačiau, A. Ambrozo nuomone, šiemet kiek mažiau yra turistų iš Lenkijos.
Lietuvos sostinė, norėdama privilioti daugiau turistų, turėtų jiems pasiūlyti pramogų. Pašnekovo teigimu, didžiausia problema Vilniuje – nėra ką veikti vakare.
„Be abejo, jiems visiems kyla klausimas, ką veikti vakare po 22 val. ar 23 val. Mes visi turime užsidaryti ir netgi penktadienį ar šeštadienį naktį miestas nėra gyvybingas. Jeigu nuvažiuosi į bet kurią Europos sostinę ir atsėsi lauko kavinėje, nors ir būsi vienas, ji dirbs iki paskutinio kliento“, –pavyzdį pateikė jis.
Taip pat Vilniuje trūksta įvairesnių pramogų.
„Iš vyresnių skandinavų turistų išgirdau klausimą, kur vyresni žmonės galėtų pasišokti ir neturėjau, ką jiems pasiūlyti. Matyt, kad tokių pramogų Vilniuje mes neturime“, – pasakojo „Pilies menės“ vadovas.
Restorano „Tores“ barmenė DELFI Ieva Gudelytė sakė pastebinti turistų pagausėjimą, tačiau nežinanti, kokiais keliais jie pasiekė Lietuvą.
„Užsuka pas netgi labai daug turistų. Dažniausiai ateina ispanai, italai, prancūzai, lenkai, vokiečiai. Galbūt šiemet turistų kiek ir daugiau, galbūt tiesiog apskritai situacija yra pagerėjusi“, – svarstė pašnekovė.
Tuo metu svečių namai „Bernardinai B&B” savininkas Kazys Stankevičius jokio turistų pagausėjimo ar įvairėjimo nepastebėjo.
„Nepajutome, kad iš kitokių šalių atvažiuotų, yra taip, kaip ir buvo. Turime svečių ir iš Dominikos, ir iš Brazilijos, Argentinos, tačiau tokių turistų yra labai nedaug. Didžiąją dalį mūsų svečių sudaro lenkai, rusai, baltarusiai. Daug vokiečių. Tačiau nepasakyčiau, kad jaučiame turistų skaičiaus padidėjimą. Turime svečių, kurie labai sunkiai pasiekia Lietuvą. Pavyzdžiui, pas mus jie atvyksta vidurnaktį, pusė pirmos nakties. Matyt, Vilniaus pasiekimas dar yra sudėtingas“, – sakė jis.
Hostelio „Filaretai“ atstovė DELFI sakė, kad jokio turistų pokyčio lyginant su praėjusiais metais nėra.
Vakariečiams svarbiausia ne skrydžio kaina
„Nenorėčiau sakyti, kad pigūs skrydžiai į Lietuvą yra esminis kriterijus, kuris lemia užsienio turistų atvykimą į Lietuvą. Taip, jie dalinai prisideda, bet jie nėra esminis kriterijus. Svarbiausia yra Lietuvos kaip turizmo valstybės marketingas. Vien dėlto, kad pas mus pigu atskristi lėktuvu iš Vokietijos ar Prancūzijos dar nereiškia, kad prancūzas ar vokietis pametęs galvą lėks į Lietuvą. Jis pirmiausiai žiūrės, kas jį šalyje traukia, o kai priims sprendimą, tuomet žiūrės, ar į transportas, kuris ten nugabens. Lietuviui svarbiausia yra kaina, tuo metu užsieniečiui antrinis faktorius pasirenkant, kur keliauti, yra skrydžio kaina“, – kalbėjo jis.
VGTU docentas atkreipia dėmesį, kad didžiausias pigių skrydžių paklausos šuolis buvo būtent tokiose šalyse kaip Lietuva.
„Lietuvoje buvo daug žmonių, kurie neįpirkdavo lėktuvų bilietų, todėl pigių skrydžių atsiradimas rinkoje sukėlė bumą – žmonės ėmė skraidyti. Anksčiau jie į užsienį važiuodavo autobusais, o dabar visi metėsi į pigius skrydžius. Didžiausias pigių skrydžių paklausos šuolis buvo tokiose šalyse kaip Lietuva, kuriose žmonių perkamoji galia nėra didelė.Vakarų šalyse taip pat padaugėjo besirenkančių pigius skrydžius, tačiau nebuvo tokio šuolio, nes vakarietis sėkmingai susimoka ir už tradicines avialinijas“, – sakė A. Jaržemskis.
Pašnekovo teigimu, sunku prognozuoti šių skrydžių plėtrą Lietuvoje, nes neaišku, kokia yra tikroji lietuvių perkamoji galia.
Vilniuje turistų daugėja
Praėjusią gegužė sostinės turizmo informacijos centruose apsilankė 7474 lankytojai, iš kurių 1432 lietuviai ir 6042 užsieniečiai.
Daugiausiai Vilniumi domėjosi lenkai, jų buvo užsukę 1174, taip pat praėjusių metų gegužę informacijos užsuko 1072 vokiečiai, 444 rusai, 423 prancūzai, 251 suomis, 210 britų, 207 ispanai, 195 amerikiečiai, 194 danai, 179 olandai.
Tuo tarpu šią gegužę Vilniaus turizmo informacijos centruose apsilankė 9539 lankytojai, iš kurių 1917 lietuviai, o likusią dalį sudarė užsieniečiai.
Į populiariausių užsienio šalių turistų dešimtuką įsiveržė 302 italai ir 405 baltarusiai, gegužę užsukę į turizmo informacijos centrus.
Iš informacijos centro pateikiamų duomenų matyti, kad ir šiemet daugiausiai informacijos prireikė lenkams – 1165, sumažėjo vokiečių – 827, padvigubėjo rusų – 930.
Matyti, kad prancūzų skaičius liko nepakitęs, kiek daugiau užsuko ispanų – 367,britų – 353, suomių – 293, amerikiečių – 249.
DELFI primena, kad nuo gegužės pradžios iš Vilniaus „Ryanair“ lėktuvai kyla šešiomis kryptimis: į Barseloną (Žironą), Brėmeną, Dubliną, Londoną, Milaną, Romą.
Tuo metu „Wizzair“ aštuoniomis kryptimis: į Romą, Milaną, Londoną, Korką, Eindhoveną, Barseloną, Donkasterį, Dortmundą.
