„Statistinis žmogus tiki teze, kad turtingi žmonės yra arba laimės kūdikiai, arba nesąžiningi personažai (štai kodėl varginguose gyventojų sluoksniuose praturtėjimas yra smerkiamas). O pasiturintieji žino, kad turtai, nors ir negarantuoja laimės, bet gyvenimą daro lengvesniu ir malonesniu“, - cituojama S. Sieboldo knyga „How Rich People Think“ (angl. „Kaip mąsto turtingieji”).
Ko gero, daugiausiai dėmesio vertas turtingųjų ir vargšų mąstymo skirtumas skamba taip: „Vargšai įsitikinę, kad pasitikėjimas savimi yra trūkumas, o turtingieji mano, kad tai privalumas“.
„Turtingieji pasižymi tuo, kad jie patys visada stengiasi tapti laimingais, jų nekankina melagingas kuklumas ir jie neapsimeta, kad nori išgelbėti pasaulį... Juk iš tikrųjų, jeigu tu pirmiausia neišgelbėsi savęs, kaip gali padėti kitiems?“, - klausia knygos autorius.
„Vargšai užstrigę praeityje. Turtingieji galvoja apie ateitį“. Nuo nulio pradėję milijonieriai daug pasiekė dėl to, kad žiūrėjo į priekį ir galvojo, kaip savo svajones paversti realybe. Tie, kurie tiki, kad geriausia gyvenimo dalis jau liko praeityje, itin retai kažko pasiekia, nes labai dažnai kenčia nuo depresijos“, - pažymi S. Sieboldas.
„Vargštai užsidirba pragyvenimui, dirbdami nemylimą darbą. Turtingieji uždirba daug dėl to, kad užsiima mėgstama veikla“. „Paprastam žmogui gali atrodyti, jog pasiturintys žmonės priversti arti kiaurą parą, kad pasirūpintų savo gerovės šaltiniu. Iš tikrųjų dažniausiai yra taip, kad turtingieji užsiima mėgstama veikla, iš kurios dar ir uždirba. O štai, pavyzdžiui, vidurinioji klasė ieškosi darbo, kad vėliau galėtų jo nekęsti – nuo vaikystės žmogus mokomas, kad darbas ir uždirbti pinigai neatsiejami nuo didelių emocinių ir fizinių pastangų“, - tvirtina knygos autorius.
Dar vienas turčių ir vargšų mąstymo skirtumas, anot S. Sieboldo, slypi tame, kad „vargingai gyvenantys, bijodami nusivylimų, visame kame kartelę nuleidžia žemiau. Potencialus turčius skiriasi tuo, kad jis visada siekia daugiau“.
„Psichologai dažnai pataria savo klientams nepuoselėti pernelyg didelių vilčių ir nereikalauti neįmanomų dalykų, kad vėliau nereikėtų nusivilti. Bet niekuomet nepasieksite to, apie ką nesvajojote. Ši taisyklė galioja ir turtams“, - pažymi verslo treneris.
„Norint praturtėti, būtina daryti kažką ypatingo, įsitikinę vargšai. Turtingieji galvoja kitaip – norint praturtėti, reikia būti ypatingu“. „Kadangi pilkoji masė susikoncentravusi vien į savo darbą ir šios sekundės rezultatą, atskiri individai analizuoja savo patirtį ir mokosi išgauti naudos netgi iš klaidų. Neveltui visiems taip patinka Donaldo Trumpo istorija – prarado visus savo milijonus, įlindo į skolų duobę, tačiau išsiropštė iš jos dar turtingesniu, nei iki tol“, - komentuoja knygos autorius.
„Vargšai moko savo vaikus, kaip išgyventi. Turtingieji vaikus mokina, kaip būti turtingu“. „Pasiturinčiose šeimose vaikai nuo mažų dienų mokomi, kad yra dviejų tipų žmonės – turtingi ir vargšai“, - įsitikinęs S. Sieboldas. Jis prisipažįsta, kad dėl šio punkto susilaukė nemažai kritikos. Pavyzdžiui, jis buvo kaltinamas „elitarizmu“. Vis dėlto, knygos autorius laikosi savo nuomonės: „Tokie vaikai išmoksta žvelgti į visuomenę objektyviai, matyti ją tokią, kokia yra. Jeigu vaikas anksti suvokia, kas yra turtas, labai tikėtina, kad jis ateityje jo sieks“.
„Vargšai linkę kaupti pinigus. Turtingieji linkę juos uždirbti“. S. Sieboldas mano, kad paprastas žmogus nuolat atsideda tam tikrą sumą atsargai, dėl to daug ko atsisako, kad sutilptų į šeimai skirtą biudžetą. Taigi, jis niekada neturi nei pinigų, nei fizinės galimybės nuveikti kažką daugiau. O štai žmogus, gebantis kažko pasiekti, visada turi naujų tikslų ir siekia naujų pinigų.
Iš viso knygos autorius išskyrė 21 turtingų ir vargšų mąstymo skirtumą. Perfrazavus autoriaus tezes ir remiantis turtingųjų mąstymo specifika, gautųsi praktinis „patarimų rinkinys“ tiems, kurie nepraranda vilties vieną dieną praturtėti.
Įdomiausi turtingų žmonių bruožai apibūdinami taip: „Turtingieji nesusikoncentruoja į išsilavinimo gavimą ir diplomus. Jiems kur kas svarbiau gauti specialias, jiems reikiamas, žinias ir įgūdžius“, „Laisvalaikį turtingieji stengiasi skirti šių žinių kaupimui, o ne tuščioms pramogoms“ arba „Pinigai turtingiems žmonėms nekelia emocijų, nes jie juos suvokia kaip instrumentą tikslams pasiekti“.
