Visais laikais auksas buvo vertinamas kaip turtingo gyvenimo atributas. Išmintingi žmonės dalį savo turto laikydavo aukso monetomis ar juvelyriniais dirbiniais.

Ar dabartiniai laikai kitokie? „Be abejo, turimas santaupas galime laikyti eurais, litais, doleriais, o galime investuoti ir į auksą“, – sako bendrovės „Aurum LT“ direktorius Vitalijus Rancevas.
Tačiau, pasak pašnekovo, toks investavimo būdas yra ganėtinai konservatyvus. Tai reiškia, kad investuoti turi su tam tikra laiko perspektyva. „Jeigu šiandien nusipirksi, o rytoj parduosi, nieko nelaimėsi. Investavimo į auksą prasmė visiškai kita – išsaugoti turimus pinigus. Valiuta nėra stabili – ji nuolat nuvertėja, o auksas išlaiko savo vertę ir brangsta“, – aiškina pašnekovas.

Kainų rekordas

Verslininkas teigia, kad net tuo susigundžiusiems, visų pinigų investuoti į auksą nereikėtų. Tradiciškai rekomenduojama, kad auksas sudarytų iki 20–25 proc. investicinio portfelio.

Vis dėlto sunkmetis pakoregavo taisykles, tad kai kurie laisvų pinigų turintys žmonės į investicinį auksą išmainė ir apie 70 proc. santaupų. Specialistų tai nestebina. „Aukso vertė nuolat auga. Kokius procentus už indėlius mums siūlo bankai? Kam dirba mūsų pinigai, kai jie guli bankuose? Kas iš to pelnosi? O auksas padeda išsaugoti turimas santaupas“, – pastebi Algirdas Urbonavičius, UAB „Investicinis auksas“ vadovas.

Pasak pašnekovo, bankininkai jau prieš trejus metus, kai prekyba investiciniu auksu ėmė ateiti į mūsų rinką, kalbėjo, jog auksas ims pigti. „Tačiau taip nenutiko, – sako A. Urbonavičius. – 100 g investicinio aukso luitas prieš trejus metus kainavo apie 8 tūkst. Lt, o dabar – 14–15 tūkst.“

V. Rancevas sako, kad per pastarąjį mėnesį auksas pabrango beveik 18 proc. Jo kaina rugpjūčio 10 d. pasiekė naują absoliutų kainos rekordą – 1 270 eurų arba 1 800 dolerių už Trojos unciją. Per pastaruosius metus investicinio aukso kaina eurais išaugo 37,8 proc., o JAV doleriais – 48,8 proc.

Šiuo metu 100 g aukso luitas kainuoja 14–15 tūkst. Lt, 1 uncijos (31 g) moneta – apie 4 700 Lt. Būtent šios dvi investavimo priemonės yra populiariausios tarp pirkėjų.

„Paklausa neatsirado iš karto – augo pamažu. Dabar ji itin suaktyvėjusi: nebeturime populiarių 50 ir 100 g aukso luitų. Nebeliko ir kai kurių populiarių vienos Trojos uncijos aukso monetų, – sako V. Rancevas. – Tokia situacija – ne tik Lietuvoje. Mano žiniomis, ir kitos Europos šalys jaučia investicinio aukso stygių. Tiesa, tai – tik laikinas reiškinys. Paties aukso yra pakankamai, tiesiog gamyklos nesitikėjo tokios paklausos.“

Atrodo, ekonominės krizės pasekmės vis dar kamuoja mūsų šalį – didžiulis nedarbas, apmažėję atlyginimai, išaugusios kainos... Tačiau auksas perkamas taip sparčiai, kaip niekad. Kas gi jį išperka?

Pasak V. Rancevo, žmonių, investuojančių į auksą, neįmanoma apibrėžti nei pagal materialinę padėtį, nei pagal amžių ar kitus objektyvius kriterijus. Paprasčiausiai tai yra tie žmonės, kurie ieško būdų, kad jų turimi pinigai nuvertėtų kuo mažiau. „Auksas yra likvidi prekė, tad ją bet kada gali parduoti“, – pastebi pašnekovas.
Kartu su auksu brangsta ir deimantai. Iš juvelyrinių dirbinių populiariausi išlieka žiedai su deimantais. Kita vertus, galima pirkti ir vien deimantus.

„Tačiau kol kas tai nėra investavimo būdas, greičiau dovanos, – sako A. Urbonavičius. – Dažniausi mūsų klientai – seneliai, kurie anūkei kiekvieno gimtadienio proga dovanoja po naują deimantą. Būdama aštuoniolikos, mergina galės pasidaryti prabangų vėrinį.“

Vieno 0,1 karato deimanto kaina, priklausomai nuo spalvos ir švarumo, kainuoja apie 350–700 Lt.

Ne konkurentai

Santaupas investicija į auksą nusprendęs atlikti žmogus privalo žinoti vieną taisyklę: juvelyriniai dirbiniai nėra geras pasirinkimas. Visų pirma dėl to, kad jų praba kartais beveik dvigubai mažesnė nei grynų aukso luitų ar monetų.

„Investicinio aukso kainą sudaro gamintojo kaštai ir keli procentai už transportavimo, saugojimo, pardavimo paslaugas. Juvelyrinio aukso kainą, be visų šių išlaidų, padidina pridėtinės vertės mokestis, kuris kartu su juvelyro darbo kaštais tampa labai ženklus“, – aiškina A. Urbonavičius.

Juvelyrinis dirbinys, aišku, jeigu tai nėra išskirtinis kolekcinis papuošalas, nėra investicija. Žinoma, jeigu jį perkate kaip meno kūrinį, tuomet viskas puiku. Tačiau, kai žmogus nusiperka eilinį juvelyrinį dirbinį, o vėliau bando jį parduoti, kyla sunkumų. Dažniausiai už tokį dirbinį savininkui siūloma keliskart mažesnė nei rinkos kaina.

Investicinio aukso kaina skaičiuojama kitaip. Ji svyruoja, priklausomai nuo biržos kainos, priklausomai nuo aukso pasiūlos ir paklausos pasaulinėje rinkoje.

Luitas ar moneta?

Daugiau privalumų turi ir aukso luitai, ir monetos. Tiesa, pastarosios reikalauja daugiau žinių. „Ilgalaikėje perspektyvoje monetos įgyja numizmatinę reikšmę, – sako A. Urbonavičius. – Investicijoms geriausia pasirinkti monetas, kurių svoris yra nuo 1 Trojos uncijos ir daugiau.“

Populiariausi aukso luitai – 50 ir 100 g.

„Mažesnių svorių monetų ar luitų gramo kaina didesnė dėl didesnių kaldinimo kaštų, be to, tai yra techniškai sudėtingiau atlikti, – pastebi pašnekovas. – Perkant didesnio svorio monetą ar luitą, vieno gramo kaina santykinai mažėja.“

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog 100 gramų aukso luite 1 gramo kaina mažesnė, nei vienos Trojos uncijos monetoje (31,1034807 gramo). „Jeigu pirksite monetas, ypač retas, ir jas saugosite, vėliau galėsite jas parduoti už gerokai didesnę kainą nei tuo metu kainuos auksas luituose. Tačiau jeigu norėsite tokią monetą parduoti anksčiau, kai ji dar neturi išskirtinės numizmatinės vertės, supirkėjas jums pasiūlys tokią pačią kaip ir aukso luitų kainą“, – aiškina A. Urbonavičius.

Numizmatinė vertė

Investicinis auksas pasižymi dideliu likvidumu. Jį lengva pirkti bei parduoti visose šalys. Vis dėlto auksas auksui nelygu.
„Kartais sulaukiame žmonių, kurie nori parduoti, pavyzdžiui, turkiško aukso luitus. Mes jiems aiškiai pasakome, kad tokių nesuperkame“, – sako V. Rancevas.

Pasak jo, yra ir daugiau pavyzdžių, kai investicinis auksas yra nelikvidus. „Kai perkate, galvokite, ar galėsite tą auksą parduoti. Pavyzdžiui, jūs nusiperkate lietuvišką auksinę monetą. Koks jūsų tikslas – ją saugosite ar parduosite? Kokią vertę ji turės? Be to, ar galėsite ją parduoti po, pavyzdžiui, penkerių metų Vakarų Europoje?“ – svarsto V. Rancevas.

Pasak pašnekovo, puikus numizmatinę vertę turinčios monetos pavyzdys – Žalgirio mūšiui sukurta moneta. „Leidimo proga išskirtinė, tiražas limituotas. Mano akimis, tai labai pavykusi moneta. Be to, ji jau gerokai pabrango, palyginti su pradine kaina“, – aiškina V. Rancevas.

Moneta gali ir neturėti išskirtinės numizmatinės vertės. Tuomet ji bus tapati investiciniam aukso luitui. Kitaip sakant, pinigų išsaugojimui, bet ne uždarbiui iš kolekcionavimo.

Mes taip pat pasidomėjome, kokios auksinės monetos šiuo metu populiariausios Lietuvoje. „Daugiausiai parduodame vienos Trojos uncijos monetų. Populiariausia šiuo metu – JAV auksinis erelis. Antroje vietoje – Kanados klevo lapas, trečioje – Australijos grynuolis (Kengūra). Ketvirta pagal pardavimus – Kinijos panda. Prie populiarių monetų taip pat vertėtų priskirti Pietų Afrikos kriugerandą”, – sako V. Rancevas.

Nekandžioti!

Grynojo aukso luitai ir aukštos prabos monetos yra labai minkšti, jų paviršius ir net pati forma gali būti lengvai apgadinta – dėl to ženkliai sumažėja aukso luitų vertė.

Visų pirma derėtų žinoti, kad nereikia atidarinėti standartinių įpakavimų bei neišiminėti iš jų aukso luitų. Laikykite aukso grynuolius taip, kad jie neliestų vienas kito. Netgi švari paprasta medžiaga ar paprastas popieriaus lapas gali pažeisti 900 ir aukštesnių prabų aukso paviršių.

Jeigu jums reikia paliesti monetą ar luitą, atlikite tai mūvėdami specialias pirštines. Išimkite auksą tik švarioje aplinkoje ir padėkite jį ant švaraus ir minkšto paviršiaus. Velvetas tam tiktų geriausiai.

Žinoma, tiek monetas, tiek luitus reikėtų imti už kraštų.

„Taip pat primygtinai įspėjame, kad monetų negalima kandžioti, – sako A. Urbonavičius. – Nuo seno sklando mitas, kad tokiu būdu galima patikrinti, ar auksas tikras. Tačiau to daryti jokiu būdu negalima, nes liks kandimo žymės. Auksas – labai minkštas metalas.“

Pasitaiko klastočių

Kai paklausa didėja, auga ir pasiūla, o drauge su ja – bandymai užsidirbti pinigų nesąžiningai. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (LPR) įspėja būti itin atidiems. Visų pirma prieš pirkdami investicinį auksą Lietuvoje, pasidomėkite, ar pardavėjas yra registruotas LPR. Jokiu būdu nepirkite investicinio aukso iš fizinių asmenų gatvėje ar turgavietėje.

Vertinantys gerą vardą  ūkio subjektai, prieš pateikdami investicinį auksą pirkėjui, patikrina jį LPR ir pirkėjui pateikia tai įrodantį kokybės pažymėjimą. Jeigu jūs vis dėlto norite pirkti aukso iš kito žmogaus, prieš sandorį kreipkitės į LPR. Jie turi visas galimybes patikrinti aukso kokybę.

Taip pat tikrinkite jums parduodamo aukso masę. Ji privalo atitikti lydinyje ar plokštelėje nurodytą vardinę luito masę. Būtinai reikalaukite kasos dokumento.

Aukso luitus ir monetas galima saugoti bankų seifuose. Žinoma, reikėtų išsiaiškinti saugojimo sąlygas ir visas su tuo susijusias išlaidas. Saugoti savo auksą, žinoma, galite ir namie. Tiesa, kai kurių vis dar mėgstamas būdas kišti santaupas į kojinę tikrai nėra saugus. Patikimiau šiuo atveju būtų įsigyti seifą.

Beje, kai kurie pardavėjai siūlo namuose saugoti ne auksą, o sertifikatą, liudijantį aukso turėjimo faktą. Tokį sertifikatą bet kada galėsite iškeisti į auksą arba į pinigų sumą, pagal tos dienos biržos kursą.

Dar vienas būdas – auksą galima saugoti pas pardavėją. Tiesa, tokią paslaugą siūlo ne visi. Be to, ji taip pat yra mokama.