Vilnių ir Graikiją, regis, ateityje gali vienyti ne tik didžiulės skolos, bet ir teritorija. Su šalies finansais nebesusitvarkantys graikai biudžetą ketina kamšyti išparduodami 6 tūkst. salų.
Sostinės meras jau nusižiūrėjo vieną iš jų – šiek tiek didesnę nei Trakai salą esą galėtų įsigyti Lietuvos verslininkai ir padovanoti miestui ar valstybei.
A.Zuokas tikina, kad ten Lietuvos gydyklos ar viešbučiai galėtų steigti filialus.
„Mokesčiai šiuo atveju yra tokie patys kaip ir Graikijoje, tik yra vienas privalumas, kad Graikijoje būtų galima pretenduoti į Europos Sąjungos paramą tų salų vystymui, įkuriant naujus viešbučius, gydymo centrus ir pan. Taigi mūsų verslas galėtų turėti ES paramą. Iš Lietuvos galimybių lygiai taip pat pasinaudoti ta ES parama, kuri yra skiriama Graikijai, o Graikija skiria investuotojams, kurie investuoja į salas“, – sakė A.Zuokas, siūlantis Graikijos salai suteikti Vilniaus miesto 22-osios seniūnijos statusą.
Pasak jo, iki krizės tokios salos kaina siekė 16 mln. litų, dabar ji turėtų kainuoti pigiau.
Tarptautinės teisės specialistai tikina, kad teisinius, mokesčių ir kitus klausimus valstybės derintų pirkimo-pardavimo metu.
„Graikijos atveju bus daroma (jei bus daroma) sutartiniu pagrindu ir greičiausiai bus galvojama apie tų salų išnuomavimą arba neribotam laikui, arba, sakykim, 150 metų. Tokiu atveju, sutartimi spręstųsi ir mokesčių klausimas bei atitinkamos jurisdikcijos, teisės taikymo klausimas, t.y., kokia teisė bus taikoma tų salų gyventojams bei tų salų turistams. Paprastai mokesčiai renkami naujojo savininko“, – pasakojo teisininkas Gytis Kaminskas.
Anot jo, norint Graikijos salą paversti Lietuvos dalimi, sutarčių nepakaktų, esą tuomet gali prireikti keisti net ir Lietuvos konstituciją.
