Vilniaus meras jau ruošia teisininkų komandą bylinėjimuisi su Vyriausybe dėl GPM dalies Vilniaus biudžetui ir kitų miestui esą žalą padariusių sprendimų. A. Zuokas pripažįsta, kad kol tęsis teismai ir mėginimai lopyti kiaurą sostinės kišenę, prasiskolinęs miestas neturės kitos išeities, kaip tik dar giliau grimzti į skolas.
Miestas bankrutuoti negali
Vilniaus finansinė padėtis artėja prie tokios, kurioje atsidūrusi bet kuri įmonė keliautų į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau sostinė bankrutuoti negali.
„Bankrotas Vilniaus miestui tikrai negresia. Tačiau kad miesto finansinė situacija sudėtinga – tai tiesa. Ir šios situacijos kaltininkai yra dabartinė Vyriausybė ir, aišku, Seimo dauguma. Nes nuo 2007 m., per praėjusią kadenciją, Vilniaus miesto skolos ir įsiskolinimai padidėjo daugiau nei puse milijardo litų“, - DELFI sakė A. Zuokas.
Pasak jo, miesto skolos šiuo metu nemažėja. „Iki metų pabaigos planuojame bendrą įsiskolinimo skaičių šiek tiek sumažinti, nes turime iš savo veiklos papildomų pajamų. Bet tai yra lašas jūroje“, - pridūrė meras.
Įžvelgia politines intrigas
Mero skaičiavimais, vien bankams Vilniaus savivaldybė kitąmet turėtų sumokėti daugiau kaip 100 mln. litų. Tiesa, 80 mln. Lt šioje sumoje tenka nacionalizuotam bankui „Snoras“, o sostinės valdžia neslepia ketinimų šios skolos bent kurį laiką negrąžinti.
„Vilnius kitais metais, turėdamas tokį skolinimosi limitą ir nepadidintą GPM dalį, turės problemų vykdant įsipareigojimus bankams, įskaitant ir „Snoro“ banką, - tęsė A. Zuokas. - Kaip Vyriausybė daro, tą ir mes planavome daryti – perskikredituoti ir vienas skolas dengti kitomis paskolomis. Bet iki 35 proc. sumažintas skolinimosi limitas mums tokią galimybę atima. To visiškai nesuprantame. Laikome tai piktybiniu kenkimu, pagrįstu politiniais motyvais. Galiu sakyti labai drąsiai, kad Vilniaus miesto savivaldybė dar neturėjo tokios blogos valdžios sostinės atžvilgiu.“
Anot A. Zuoko, Finansų ministerija siūlė kelis kitų metų biudžeto variantus, o viename iš jų buvo ir Vilniaus trokštamas GPM dalies padidinimas. Tačiau tokiam pasiūlymui nepritarta, o Seimas pasirinko ne tik neduoti Vilniaus biudžetui daugiau sostinėje surenkamo GPM, bet ir penkiais procentiniais punktas sumažino savivaldybės skolinimosi limitą.
Milijardo litų „minusas“ – tikėtina
„Natūralu, kad visą atsakomybę mes peradresuosime Vyriausybei. Vienas iš būdų – padaryti tai teisminiu keliu. Teisininkai nagrinėja galimybę teisminį procesą su Vyriausybe, kurio mes tikrai nenorime. Tikrai nemanome, kad šiandien tai būtų reikalinga. Tačiau kada ministras pirmininkas ir jo patarėjai priima sprendimus remdamiesi politine konkurencija, mes kito kelio apsiginti neturime“, - aiškino sostinės galva.
Meras neslepia, kad bylinėjimasis su Vyriausybe užtruktų ne mėnesį ir ne du, taigi skolose paskendusiam miestui kitąmet beliks dar giliau grimzti į skolas.
„Mes negalime uždaryti mokyklų, darželių, ligoninių. Juolab, kai Vyriausybė ir Seimas įstatymu reikalauja teikti paslaugas ir nustato paslaugų kokybės parametrus, bet neskiria tam pinigų. Kito kelio kaip ir nėra“, - sakė A. Zuokas, paklaustas, ar miesto skolos kitąmet augs.
Kad bendras Vilniaus įsiskolinimas pasieks ar viršys milijardą litų – esą tikėtina.
„Visiškai gali būti toks variantas. Dar nematome galutinių skaičių, koks grįš iš Vyriausybės biudžetas. Bet situacija gali būti tokia“, - neslėpė A. Zuokas.
Projektus finansuos iš skylėtos kišenės?
Meras neatmeta galimybės, kad finansinės sostinės problemos gali pakišti koją stambiems investiciniams projektams. Tarp jų – ir planuojamas tramvajaus linijų įdiegimas.
„Mums svarbiausia šiandien užtikrinti finansavimą tų projektų, kurie jau vyksta. Kur jau pasirašytos sutartys ir labai aiškūs įsipareigojimai. Nauji projektai galėtų atsirasti tiktai tuo atveju, jeigu mes užsitikrintume finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų arba pritraukiant privačius partnerius, t.y. naudojant viešojo ir privataus kapitalo partnerystę“, - aiškino A. Zuokas.
„Deja, kai kurie mūsų Vyriausybės ir valdančiosios daugumos vadovai, matyt, yra užmiršę, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė“, - reziumavo politikas.
V. Navickas: GPM problemas pastebėjome dar 2009 m.
Buvęs sostinės meras, iš konservatorių partijos pernai pašalintas Vilius Navickas DELFI teigė, jog priekaištai dėl puse milijardo išaugusių Vilniaus skolų jam neturėtų būti adresuojami.
„Būnant man, sumažinome įsiskolinimą 60 ar 70 mln. Lt. Šitą tiksliai žinau. O prieš mane – tai taip. (...) Aš sumažinau žmonių savivaldybėje, iš tūkstančio liko apie 700, skola prie manęs taip pat buvo sumažėjusi, o ne padidėjusi. O prieš tai ir po to – gali būti“, - sakė V. Navickas.
Vis dėlto jis teigė palaikantis A. Zuoka ginče su Vyriausybe dėl GPM dalies Vilniaus biudžetui padidinimo. Esą ši bėda pastebėta dar 2009 m., kai jis pats kartu su konservatoriais valdė Vilnių ir varstė finansų ministrės Ingridos Šimonytės kabineto duris dėl tų pačių problemų.
„Aš pas I. Šimonytę ne vieną kartą vaikščiojau. Ir mes Vyriausybei įrodėme, kad tai yra sisteminė klaida skaičiuojant GPM. Ir netgi buvo pažadėta, dar man dirbant, kad bus biudžeto svarstyme peržiūrėta GPM dalis tenkanti Vilniui. Deja, to nepadarė. Šita sisteminė klaida buvo pastebėta dar 2009 m. Ir finansų ministrė pritarė, kad tai yra sisteminė klaidai. O kodėl dabar tas išlieka? Skaitykim tarp eilučių: rinkimai, konkurencija. Be jokios abejonės, ir valstybės biudžetas, kurio nenorima kitaip suraikyti, kas liečia savivaldybes“, - aiškino V. Navickas.
R. Alekna: A. Zuokas – protingas žmogus, bet elgiasi kaip V. Šustauskas
Kitas buvęs Vilniaus meras, premjero visuomeninis konsultantas Raimundas Alekna DELFI teigė, esą būtent valdant konservatoriams Vilniaus skolas pavyko apkarpyti.
Jis taip pat pažymėjo, kad savivaldybės pateikiami skaičiai apie miesto skolos dinamiką dažnai nesutampa, skirtumai esą siekia iki kelių dešimčių milijonų litų. O A. Zuoko kaltinimai Vyriausybei esą rodo, kad Vilniaus meras praranda savo lyderio savybes.
„Akivaizdu, kad A. Zuokas pats nesusigaudo, kokia yra skola. Prieš keletą dienų savivaldybės tinklalapyje buvo nurodyta, kad yra 763 mln. Lt skola. Šiandien – jau 798 mln. (...) Tai, kad jis kaltina Vyriausybę, Seimą ir visais kitas institucijas, kad jam trukdo dirbti, aš manau, tiktai rodo jo desperaciją. Kada vadovas, lyderis kaltina kitus dėl to, kad jam nesiseka, akivaizdu, kad jis praranda lyderio savybes. Nes lyderis visuomet turi „planą B“, o tie žmonės, kurie neturi to laimėtojo charakteriu ir yra labiau linkę į pralošimą, į lūzerystę - jie visuomet bando surasti atpirkimo ožį“, - sakė R. Alekna.
Politikas taip pat apgailestavo, kad dideliu intelektu pasižymintis A. Zuokas esą užsiima populizmu, užpildydamas Vytauto Šustausko paliktą nišą.
„Jis užima tą populisto poziciją, nišą kuri atsirado išėjus V. Šustauskui iš politinės arenos. Jis ieško, kas čia kaltas vietoj to, kad imtųsi ryžtingai spręsti pagal esamas galimybes“, - kritiką politiniam oponentui bėrė R. Alekna.
Aiškindamas sprendimą nedidinti GPM dalies Vilniui, buvęs meras teigė, jog Seimas kitaip pasielgti negalėjo, mat teko labai atsakingai vertinti kitų metų valstybės finansų perspektyvas. Tačiau problemas esą būtų galima išspręsti ne didinant Vilniaus biudžetui tenkančia GPM dalį, o perrašant įstatymus, kad Vilniuje liktų kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių vilniečių pajamų mokestis.
