Augant ekonomikai, valstybės vaidmuo verslui turi didėti
„Jei patyrinėsime, kokios priemonės įvairiose šalyse padėjo sustabdyti krizę, pamatysime, kad tai buvo valstybės vaidmens didinimas – valstybinės investicijos į bankų sistemą, kontrolės perėmimas valstybės naudai“, - teigė B. Gruževskis.
Anot pašnekovo, pats verslas negali sustoti kaupęs pinigus, tačiau svarbu, kad finansinė galia netaptų politine. Lietuvoje ši riba labai išplaukusi, kadangi galia pati savęs apriboti negali. Galia ribojama sąmoningumu, o jį generuoja valstybė. Demokratijos tradicijas turinčiose šalyse piliečiai išrenka politinę jėgą, kuri atstovauja jų interesus ir mažumos galią apriboja daugumos naudai. Tačiau tam reikia aukšto piliečių sąmoningumo ir organizuotumo. Antraip, kur vėjas papūs, ten jie ir atsidurs, o šalyje toliau formuosis oligarchinės sistemos.
„Egzistuoja dvi priežastys, kodėl valstybė turėtų kištis į rinką net augant ekonominiam ir gamybiniam pajėgumui. Pirmoji yra ta, kad rinka negali panaikinti augančios piliečių pajamų diferenciacijos. Taip yra todėl, kad jei rinkos subjektas yra efektyvus, kiekviename kitame žingsnyje jis bus dar efektyvesnis. Čia mes kalbame apie sąžiningą rinką, bet visi žinome, kad subjektas, įgavęs galios, gali naudoti nesąžiningus būdus jai užtikrinti. Taigi pranašumas vis augs, tuo pačiu bus vis daugiau „autsaiderių“. Visuomenei tai negerai – kuo didesnė finansinė diferenciacija, tuo didesnė socialinė įtampa, o kuo didesnė įtampa, tuo nestabilesnė valstybės sistema“, - teigė mokslininkas.
Antroji priežastis yra ta, kad individai, net būdami gerai informuoti, dažnai pasirenka netinkamą vartotojišką gyvenimo būdą (alkoholis, narkotikai ir kitos ydos). Šiuo atveju valstybė per įvairius teisės aktus gali žmogų apsaugoti nuo jo paties nuodėmingumo. Rinka šios funkcijos atlikti negali.
„Socialinės rinkos ekonomikos teorija numato visos visuomenės didesnę atsakomybę už bendrą nacionalinį klestėjimą. Liberalių pažiūrų ekspertai šią teoriją kritikuoja dėl valstybei suteikiamo globėjo vaidmens, juolab kad Lietuva jau turėjo socializmo pavyzdį.
Didžiausi šios teorijos šalininkai, Vokietijos mokslininkai, remiasi realia ekonomine ir politine praktika, kuri Vokietijoje susiformavo po Antrojo pasaulinio karo. Jie turėjo 50 mln. pabėgėlių, šalyje vyravo tikra suirutė. Reikėjo kažką daryti, bet nesinorėjo prarasti ir rinkos mechanizmo, kuris tradiciškai funkcionavo Vokietijoje. Valstybės vaidmuo tuo metu buvo pakankamai didelis, tačiau jis tarnavo ir rinkos mechanizmui užtikrinti, ir socialinių problemų, su kuriomis rinka niekada negalėtų susitvarkyti, sprendimui“, - aiškino B. Gruževskis.
Anot pašnekovo, valstybės, kaip perskirstytojo, vaidmuo neginčijamas net pačių liberaliausių ekonomistų. Visi sutinka, kas rinka neišspręs visų visuomenės raidos problemų ir netgi gali tapti žalinga. Tai įrodo ir verslo piktnaudžiavimai, kuriuos matome Lietuvoje: pradedant darbuotojų išnaudojimu, baigiant monopolinio pobūdžio, karteliniais didelio masto susitarimais.
Įstatymai gina mažumos interesus
„Aišku, reikia kalbėti ir apie valstybės ribotumus – biurokratinį piktnaudžiavimą, kuris tampa tokia pačia prievarta kaip perteklinė piniginė galia ar politinis įsikišimas. Vokietijos Konstitucijoje yra straipsnis, kuris teigia: „Turtas įpareigoja“. Aš perfrazuočiau, kad galia įpareigoja. Tai platesnė sąvoka už turtą, nes ji apima ir pareigas, kurios biurokratams suteikia galimybę piktnaudžiauti. Taigi bendrą visuomenės interesą pažeidžia bei stabdo mūsų raidą tiek nekontroliuojama perteklinė turto galia, tiek nekontroliuojama valstybės tarnautojo galia“, - teigė mokslininkas.
Kitaip tariant, nekontroliuojama rinka šiandien naudinga tik galios turėtojui ir didina piliečių išnaudojimą. Lygiai taip pat biurokratui naudinga savo rankose turėti kuo daugiau pareigų, nes taip įgaunama ir daugiau galių. „Tačiau nei vienas, nei kitas netenkina visuomenės, todėl iškyla klausimas, kaip didinti piliečių sąmoningumą ir kur ieškoti jėgų, kurios leistų nukenčiančiai daugumai turėti kontrolinį akcijų paketą, kuris turėtų įtakos pasikeitimams valstybėje“, - svarstė pašnekovas.
Anot eksperto, jei mes nesugebame užtikrinti visuomenės gerovės savo jėgomis, prie mūsų valstybės institucijų galbūt galėtų atsirasti ES patariamojo pobūdžio institucijos, kurios griežčiau kontroliuotų priimamų sprendimų turinį.
Pašnekovas apgailestauja, kad valdžiai pritrūksta valios priimti saujelei turtingųjų nepalankų sprendimą dėl progresinių mokesčių. „Kaip tai atrodytų? Tarkime, Jūs gaunate 5 tūkst. litų, o aš – 1 tūkst. Mūsų pirmieji tūkstančiai būtų apmokestinti vienodai. Man liktų 900 litai, o Jūs turėtumėte dar 4 tūkst., kurie, tarkime, būtų apmokestinti 30 proc. Nepaisant to, Jūs, lyginant su manimi, Jums papildomai liktų 2800 litų“, - aiškino ekspertas.
B. Gruževskio teigimu, tai leistų sumažinti skirtumą tarp didžiausių ir mažiausių pajamų, kuris Lietuvoje yra 2-3 kartus didesnis nei išsivysčiusiose šalyse.
Kitas klausimas, kurį kelia pašnekovas, susijęs su vienokio ar kitokio dydžio atlyginimo pagrįstumu. Pavyzdžiui, kodėl tos pačios specialybės, tokio paties išsilavinimo, kvalifikacijos, panašios darbinės patirties žmogus už savo kolegą turi gauti gerokai didesnį atlyginimą, jei jis užima vadovaujantį postą? Kuo jis nusipelnė?
„Dar prieš 10 metų buvo parengtas valstybės sistemos darbo atlyginimų unifikavimo projektas. Jei valstybė sureguliuotų atlyginimus savo sistemoje ir tokia tvarka veiktų, būtų naudinga, šį modelį būtų galima pritaikyti ir privačiame sektoriuje. Kad vadovo ir jo pavaldinio atlyginimai labai smarkiai nesiskirtų, galima būtų juos susieti, pavyzdžiui, su išsilavinimu. Panašią sistemą įsivedė Olandija, Danija“, - sakė B. Gruževskis.
Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra atlikęs tyrimą, kurio metu buvo lyginami kelių profesijų atlyginimai Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Vokietijoje. Paaiškėjo, kad sekretorė pas mus uždirba mažiausiai ir 10 kartų mažiau nei įmonės vadovas. Vokietijoje skirtumas siekia tik 6 kartus. Piniginė skirtumo išraiška Lietuvoje panaši kaip Vokietijoje, nors algos yra daug mažesnės.
Ekspertas pastebi, kad mažesnę socialinę diferenciaciją galima matyti net kaimyninėje Lenkijoje. „Teko dalyvauti konferencijoje, į kurią suvažiavo įvairaus lygio verslininkai. Lietuviai atvyko kur kas prabangesniais automobiliais nei lenkai, nors tarp pastarųjų buvo aukštesnio rango vadovų. Atrodytų, smulkmena, bet ji parodo tikrą situaciją. Šitai būtų galima puikiai apriboti, bet mes to nedarome. Atvirkščiai, priimame liberalius sprendimus, kurie mažumos galią tik sustiprina“, - tikino pašnekovas.
