Įprasta manyti, kad kaimyninė Baltarusija – vieta, kur mūsų tautiečiai plūsta pigesnių degalų, alkoholio ir cigarečių. „Pasienyje – nuolatinės eilės. Žmonės važiuoja lankyti giminių, pamatyti šalį, taip pat ir įsipilti pigesnio kuro. Tai ypač akivaizdu, kai Baltarusijoje esančioje artimiausioje degalinėje matai didžiules automobilių su lietuviškais numeriais eiles“, – sako Pavelas.
Mūsų pašnekovas – Baltarusijos pilietis, tačiau Lietuva tapo jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Čia prieš 23 metus jis vedė, susilaukė dviejų vaikų. „Lietuvoje man gera. Iš čia tikrai nesikraustyčiau atgal į Baltarusiją. Tačiau ten gyvena pensininkai tėvai, kuriuos privalau prižiūrėti, tad beveik kiekvieną savaitę juos lankau. Iš Lietuvos vežu skanesnio maisto, retesnių vaistų, drabužių. O iš Baltarusijos parsivežu kuro, du pakelius cigarečių ir litrą degtinės“, – vardija vyras.
Pasak Pavelo, benzinas Baltarusijoje šiuo metu kainuoja daugiau nei dviem litais pigiau negu Lietuvoje, pakelis cigarečių – 3–4 litus, butelis geros degtinės – 13–14 litų. „Kartais vaikams parvežu baltarusiškų saldumynų, pavyzdžiui, zefyrų. Pakelis kainuoja mažiau nei du litus. Žmonai – higienos prekių ir kosmetikos, – dėsto Pavelas. – Gimimo dienos proga jai parvežiau vazą. Tokių, žinoma, yra ir Lietuvoje, tačiau čia jos kainuoja gerokai brangiau.“
Iš Lietuvos
Dabar susipažinkime su Pavelo draugu Viktoru. Jis – taip pat Baltarusijos pilietis. Ši šalis ir yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. „Jau kelerius metus atvažiuoju į Lietuvą apsipirkti. Tiesą sakant, čia randu visko, ko negalėčiau gauti Baltarusijoje – nuo drabužių iki baldų. Žinoma, ir mano šalyje pasiūla nėra maža, bet Lietuvoje galiu įsigyti pasaulyje žinomų gamintojų prekių, be to, man patinka pirkti, kai čia taikomos nuolaidos, vyksta įvairios akcijos“, – pabrėžia pašnekovas.
Viktoras prisipažino, kad ypač naudingai apsipirko prieš didžiąsias šventes. „Vaikams nupirkau žaislų, drabužių, vaikiškų mišinukų bei maistelio. Žmonai parvežiau batus ir kvepalus, sau – džinsines kelnes, baltinius, sąsagas. Taip pat nusipirkau šiltą striukę. Naujuosius metus pasitikome su Lietuvoje pirktomis karnavalinėmis kaukėmis prie jūsų skanėstais nukrauto stalo“, – giriasi vyras.
Viktoras pripažįsta, kad Lietuvoje nėra pigu, tačiau čia yra iš ko pasirinkti. „Ilgai ieškojome žurnalinio staliuko miegamajam ir šviestuvo vaikų kambariui, tačiau rasti tinkamų vis nepavykdavo, o štai jūsų šalyje radau, – sako pašnekovas. – Pardavėja man suteikė nuolaidą, tad tikiu, kad į tą parduotuvę sugrįšiu dar ne kartą.“
Vyro teigimu, prekybos centruose jis gali laisvai susišnekėti rusiškai, be to, rusų kalba platinami ir lankstinukai. „Tai labai patogu, nes lietuviškai moku tik keletą žodžių: „labas“, „kaina“, „ačiū“, – šypsosi Viktoras. – Dažniausiai pardavėjai supranta, kai kalbu rusiškai, pasiūlo įvairių variantų, pataria, kurį rinktis. Išsitraukiu sąrašą, kuriame yra žmonos, vaikų, kaimynų, draugų, artimų ir tolimų giminaičių pageidavimai, ir drauge su pardavėja ieškome...“
Paklaustas, kokie pirkėjai keliauja į Lietuvą iš Baltarusijos, Viktoras teigia, kad dažniausiai važiuoja pasiturintys žmonės. „Pažiūrėkite, kokie mano tautiečių automobiliai stovi prie jūsų parduotuvių. Tuo viskas pasakyta“, – šypteli pašnekovas.
Pirkėjų daugėja
O dabar metas keliauti į vieną iš didžiųjų sostinės prekybos ir pramogų centrų, itin pamėgtą svečių iš Baltarusijos. Vilniaus „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius neslepia, kad pirkėjų iš artimojo užsienio sulaukiama nuolat, ir jų srautai didėja. „Svečių, ypač iš Baltarusijos ir Rusijos, kiekvieną mėnesį sulaukiame vis daugiau. Manau, per 2010 metus, palyginti su 2009-aisiais, svečių iš Rusijos ir Baltarusijos padaugėjo trečdaliu ar net kiek daugiau, – džiaugiasi pašnekovas.
Tiksliai įvardyti jų skaičių būtų, žinoma, sunku – juk paprastai neklausinėji pirkėjų, iš kur jie atvyko. Vis dėlto pagal lengvųjų automobilių ir autobusų srautus manyčiau, kad kiekvieną mėnesį sostinės „Akropolyje“ apsiperka keli tūkstančiai pirkėjų iš Rusijos ir Baltarusijos. Žinoma, palyginti su Lietuvos gyventojų srautais, tai nėra daug – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ pernai apsilankė iš viso 44,8 mln. žmonių. Tačiau kiekvienas pirkėjas mums yra svarbus ir laukiamas.“
Č. Urbonavičius pastebi naują tendenciją – vis daugiau užsienio svečių ryžtasi atvažiuoti patys, o ne prašo kitų, kad parvežtų reikiamą prekę. „Apie tai, kad Lietuvoje galima patogiai apsipirkti ir sutaupyti, kad čia yra gerokai didesnis prekių pasirinkimas, sužino vis daugiau baltarusių, – teigia pašnekovas. – Anksčiau svečias iš Baltarusijos pas mus pirkdavo ir sau, ir giminėms, ir kaimynams, o dabar giminės ir kaimynai patys atvažiuoja. Didžiųjų Lietuvos prekybos centrų pavadinimai Baltarusijoje yra gerai žinomi ir vertinami, tad pirkėjų skaičius ne tik auga, bet ir augs.“
Pasak Č. Urbonavičiaus, ypač aktyvūs svečiai iš Rusijos ir Baltarusijos buvo gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje. Daugelis čia pirko dovanas Kalėdų, Naujųjų metų proga, vaišes šventiniam stalui.
Traukia galimybės
Abejonių nekyla: baltarusius į Lietuvą traukia gausus prekių pasirinkimas, pasaulyje žinomų gamintojų vardai, palankios kainos. „Be to, svečius iš gretimų valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, vilioja ir galimybė susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį“, – akcentuoja Č. Urbonavičius.
Tikriausiai jau teko girdėti kai kuriuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose rusų ir anglų kalbomis skelbiamą informaciją apie tai, kaip turistai gali susigrąžinti pinigus už mūsų šalyje sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tai įmanoma, jei atvykėlio nuolatinė gyvenamoji vieta – ne Europos Sąjunga (ES). Pirkdami bet kurioje iš „Tax Free Shopping“ ženklu pažymėtų parduotuvių, jie gali gerokai sutaupyti. Tokių parduotuvių Lietuvoje yra daugiau nei 1 500.
O tvarka štai tokia. PVM tarifas Lietuvoje – 21 proc. Pirkėjams, gyvenantiems ne ES, priklausanti išmoka – tai PVM, atėmus administracinį mokestį. Jei norima susigrąžinti PVM, minimali pirkinio suma viename kasos kvite (įskaitant PVM) turi būti 200 litų (58 eurai), maksimalus laikas nuo PVM grąžinimo blanko išdavimo iki jo patvirtinimo muitinėje – ne vėliau kaip iki trečio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį įsigytos prekės, paskutinės dienos.
Išvykdamas iš ES, turistas turi parodyti savo pirkinius, čekius, kasos kvitus ir pasą muitinės pareigūnams. Šie uždeda spaudą ant „Global Blue“ čekio. Atsiimti PVM galima artimiausiame pinigų grąžinimo punkte. Taip pat galima gauti išmoką į nurodytą kredito kortelę, banko čekiu nurodytu adresu (kai kuriose šalyse grynuosius pinigus galima atsiimti grįžus namo). Tad pavargti šiek tiek reikia, tačiau verta.
Lietuvoje PVM grąžinimo paslaugas užsienio turistams teikiančios bendrovės „Global Blue Lietuva“ duomenimis, Baltarusijos piliečiai mūsų šalies parduotuvėse apsiperka vis dažniau. 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, baltarusiai Lietuvoje išleido beveik 42 proc., rusai – 8 proc. daugiau pinigų.
Tiesa, užsienio svečių vieno pirkinio kaina sumenko. Pirkiniai tapo vidutiniškai 13 proc. pigesni. 2009 m. vieno pirkinio suma siekė 943 Lt, 2010 m. – 820 Lt. Sumenko ir vidutinė Lietuvos parduotuvėse išleistų pinigų suma. 2009 m. rusai išleisdavo vidutiniškai 1 225 Lt, 2010 m. – 958 Lt. Baltarusiai 2009 m. pirkdavo vidutiniškai už 870 Lt, 2010 m. – už 781 Lt.
Ne nusipirkti, o apsipirkti
„Pirkėjai iš Baltarusijos ir Rusijos dažniausiai perka avalynę, drabužius, buitinę techniką, – tvirtina Č. Urbonavičius. – Taip pat pastebėjome, kad dažniau perkama kosmetikos ir maisto produktų.“ Paklaustas, kokie kriterijai lemia pirkėjų iš užsienio vienos ar kitos prekės pasirinkimą, pašnekovas sako, kad, pavyzdžiui, avalynę ir drabužius užsieniečiai perka labiau atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį, o štai buitinės technikos pasirinkimą dažniau lemia prekės ženklo žinomumas, populiarumas.
Iš esmės visi pirkėjai yra panašūs: ieško jų lūkesčius atitinkančios prekės už palankią kainą. Vis dėlto, kaip teigia Č. Urbonavičius, svečiai iš Rusijos ir Baltarusijos kai kuo skiriasi nuo lietuvių: „Sakyčiau, Lietuvos gyventojai į „Akropolį“ atvažiuoja nusipirkti, o pirkėjai iš užsienio – apsipirkti. Lietuviai dažniausiai perka tai, ko reikia šiandien, o štai rusai, baltarusiai – ir tai, ko gali reikėti po mėnesio, dviejų ar trijų. Tai suprantama: kelionė į Lietuvą jiems kainuoja, tad atvykus perkama daugiau. Dėl šios priežasties ir vidutinis užsieniečių pirkinių krepšelis yra didesnis nei Lietuvos gyventojų.“
Kad užsienio svečiams būtų paprasčiau orientuotis prekybos centruose, pranešimai per radiją dažnai skelbiami ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis. Kai kur galima rasti šiomis kalbomis atspausdintų lankstinukų, kuriuose aiškiai parodomas parduotuvių išdėstymo planas ir suteikiama kita būtina informacija. „Kad būtų paprasčiau žmonėms, nemokantiems lietuvių kalbos, pakeitėme ir įėjimų į Vilniaus „Akropolį“ pavadinimus – dabar jie žymimi ne tik žodžiais, bet ir skaitmenimis, – pabrėžia pašnekovas. – Be to, tariamės su pas mus įsikūrusių parduotuvių vadovais, kad savaitgaliais, kai svečių iš užsienio būna daugiau, būtinai dirbtų ir rusų kalbą mokantys pardavėjai. Tai svarbu, nes daugelis jaunų žmonių nemoka rusų kalbos. Kaip tuomet susikalbėti su pirkėjais iš kaimyninių valstybių?“
Būna ir taip...
Nukeliavęs į užsienį dažnas iš mūsų jaučiasi kiek labiau atsipalaidavęs – juk tai atostogos ar savaitgalis, be to, toliau nuo namų. Tad nieko nuostabaus, kad dėl svečių išsiblaškymo kartais nutinka įvairių kuriozų: tai kas nors ką nors pameta, tai pamiršta...
„Štai vienas užsienietis mūsų prekybos centre pametė piniginę su dokumentais ir 12 tūkst. dolerių. Gerai, kad ją rado mūsų apsaugos darbuotojas. Jis kreipėsi į vieną iš parduotuvių, kur dažnai lankosi svečiai iš Baltarusijos, ir per kitus tos grupės narius rado piniginės savininką bei grąžino pamestą daiktą, – prisimena Č. Urbonavičius. – Kitą kartą sulaukiau skambučio iš Minsko – svečias tik namie suprato, kad vieną iš pirkinių – striukę – paliko vienoje iš mūsų parduotuvių. Laimė, ir tada pasisekė: jo pirktą striukę radome ir grąžinome.“
Lietuvius vis dar traukia Suvalkai
Kol baltarusiai ir rusai apsipirkti plūsta į Lietuvą, mūsų tautiečiai vis dar lanko kaimyninę Lenkiją. Apie tai praėjusių metų pabaigoje vaizdingai rašė lenkų interneto portalas www.mmsuwalki.pl.
„Prieš metus buvusios populiarios lietuvių išvykos į Lenkiją maisto ir pramoninių produktų vėl atgyja. Suvalkų prekybos centruose ir turgavietėse vis dažniau skamba lietuvių kalba. Šį reiškinį skatina gretimoje šalyje augančios maisto produktų kainos“, – skelbiama interneto portale. Teigiama, kad lietuvių vizitų gausėjimą lėmė Lietuvoje ūgtelėjusios pieno ir grūdų kainos bei didžiųjų prekybos centrų karteliniai susitarimai.
Remiantis publikacija, lietuviai į Suvalkus važiuoja savaitgalį, kartais ir darbo dienomis. Dažniausiai jie perka mėsą, paprikas, bulves, kiaušinius. Be to, perkama dideliais kiekiais, ne mažiau nei už kelis šimtus zlotų. Kai kurios daržovės perkamos tiesiog maišais.
Produktų kainos pagrindiniuose Suvalkų prekybos centruose:
* 1 kg miltų – apie 1,15 Lt;
* 1 kg grikių – apie 4,70 Lt;
* 1 kg cukraus – apie 2,40 Lt;
* 1 l aliejaus – apie 3,20 Lt;
* 1 kg viščiukų broilerių sparnelių – apie 6,10 Lt;
* 1 kg kiaulienos nugarinės – apie 11,40 Lt;
* 1 kg pomidorų – apie 3,65 Lt;
* 1 kg makaronų – apie 0,85 Lt;
* 10 kiaušinių – apie 2,90 Lt;
* 1 kg bulvių – apie 1,10 Lt;
* 1 l pieno – apie 1,75 Lt;
* 200 ml grietinės – apie 1,85 Lt;
* 1 kg fermentinio sūrio – apie 11,90 Lt.