Bankai nori baudų už per anksti atsiimtus indėlius

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, apžvelgdamas gegužės mėnesio bankų veiklos statistinius rodiklius, pabrėžė, kad šiuo metu galiojanti indėlių struktūra yra nepalanki nei bankams, nei klientams. „Problema ta, kad didžioji dalis indėlių bankų portfeliuose, nors yra klasifikuojami kaip terminuoti, yra iki pareikalavimo. Vadinasi, bankai negali naudotis indėliais kaip ilgalaikio skolinimo įrankiais, o bankų klientai negali tikėtis didesnių palūkanų už bankams patikėtas lėšas“, - savo komentaruose skundėsi S. Kropas.

Asociacijos prezidentas tikino, kad dėl šios situacijos kalta Lietuvoje esanti teisinė sistema, kuri leidžia banko klientui vienašališkai nutraukti terminuotojo indėlio sutartį, šiam nepatiriant jokių didesnių nuostolių.

S. Kropas teigė, kad ilgalaikio indėlio atsiėmimo anksčiau laiko taisyklės privalo būti griežtesnės nei trumpalaikių indėlių. „Kitose šalyse yra numatytos netesybos baudos, palūkanų praradimas už atsiėmimą ir panašiai“, - aiškino LBA atstovas.

Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas gyventojas savo indėlį arba jo dalį gali atsiimti pagal pareikalavimą bet kuriuo metu. „Mes nenorime siūlyti, kad būtų uždrausta ir žmogus negalėtų atsiimti indėlio, bet jis turėtų būti motyvuotas pinigus laikyti iki nustatyto laiko“, - teigė pašnekovas. Nors šiuo metu ilgalaikiai indėliai (ilgesni nei vieneri metai) bankuose priimami, visgi juos galima traktuoti kaip trumpalaikius, nes banko klientas indėlį gali bet kada atsiimti ir nuo to finansiškai nenukentėti.

„Žinoma, turėtų išlikti indėliai, kuriuos būtų galima bet kada atsiimti, bet jų ir kaina (red. palūkanos) būtų kitokia. Ilgalaikiai indėliai būtų apie 200-300 procentinių punktų brangesni. Jei dabar indėlių palūkanos yra vidutiniškai apie 1,5 proc., tai tada žmogus galėtų tikėtis apie 4 proc. palūkanų. Tai būtų visai patraukli investicija“, - tikino S. Kropas.

Pasak LBA atstovo, dėl naujos indėlių tvarkos naudą gautų tiek komerciniai bankai, tiek klientai. Bankai galėtų turėti didesnius ilgalaikių pinigų resursus, o klientas gautų didesnę grąžą. „Žmogui nebūtų būtina atsiimti indėlio, jei jam prireiktų pinigų, jis galėtų indėlį naudoti kaip užstatą ir pasiskolinti trumpesniam laikui“, - mintimis dalijosi S. Kropas.

Paklaustas, ar komerciniai bankai galėtų taikyti ir konkrečias baudas už per anksti atsiimtą ilgalaikį indėlį, LBA prezidentas teigė, kad palūkanas indėlio savininkas prarastų, o „dėl baudų suveiktų konkurencija ir kiekvienas bankas galėtų nuspręsti“.

S. Kropas teigė, kad idėja griežtinti ilgalaikių indėlių atsiėmimo taisykles jau aptarta su Lietuvos banku, kuris, anot LBA prezidento, mano, jog pasiūlymas yra logiškas. Taip pat LBA jau kreipėsi šiuo klausimu į Teisingumo ministeriją. Tačiau Seime šis komercinių bankų noras galėtų būti svarstomas tik kitos kadencijos metu.