„Gal mums reikia pakeisti iškabą ir užrašyti „labdaros organizacija“?“ – retoriškai klausė vieno banko atstovas ir paaiškino, kad nemokamų paslaugų bankas apskritai neturėtų teikti. Netgi pinigai bankomatuose neturėtų būti imami už dyką. Kadangi šia operacija naudojasi ne tik darbo užmokestį, bet ir stipendijas bei socialines išmokas į mokėjimo kortelių sąskaitas gaunantys piliečiai, bankų uždarbis čia galėtų būti nemenkas – praėjusių metų pabaigoje išduotų mokėjimo kortelių skaičius gerokai viršijo Lietuvos gyventojų skaičių ir siekė 4 271 834.
Specifiniai kainodaros principai skatina klientus mažiau lankytis bankų padaliniuose ir keltis į elektroninę erdvę, nes ten įkainiai yra gerokai mažesni. Tačiau žingsnis po žingsnio ir čia klientų išlaidos didėja, nes apmokestinamos operacijos, kurios anksčiau buvo nemokamos, o ateityje tokių pokyčių tik daugės.
Kiek dabar tokių paslaugų – mokamų ir kol kas nemokamų – bankai siūlo, sunku suskaičiuoti ir jiems patiems. Tik „Snoras“ sugebėjo nurodyti, kad iš viso teikia daugiau kaip 160 paslaugų, iš jų 35 – nemokamos.
Galimybės dar neišsemtos, nes planuojama plėstis parduodant nebankines paslaugas, investavimo ir kitokius finansinius produktus. Didelė erdvė gauti pajamų yra internetinė bankininkystė, nes nemažai įkainių joje pažymėti nuliu, o tos pačios mokamos paslaugos padalinyje ir internete skiriasi du kartus.
