„Graikijoje dvi kartos žmonių gyveno ne pagal išgales, mėgavosi didele socialine apsauga. Jie neturi atskaitos taško, todėl žymiai sudėtingiau keisti gyvenimo būdą ir įpročius“, - per interviu Taline „Bloomberg“ sakė R. Untas.
Priminsime, jog Lietuva, Latvija ir Estija 2008-2009 metais, lyginant su kitomis Europos šalimis, ėmėsi labai griežtų ekonomikos krizės valdymo priemonių. Tačiau skaudūs valstybės išlaidų apkarpymai, ekspertų nuomone, labai padėjo Baltijos šalims, skirtingai nukentėjusios nuo krizės, pakankamai sėkmingai įveikti sunkumus ir susigrąžinti ekonomikos augimą.
„Estijoje net ir pačiomis sunkiausiomis krizės akimirkomis esamą situaciją buvo galima palyginti su tuo, kas vyko vos atkūrus nepriklausomybę. Mes supratome, jog gyvename tikrai geriau“, - patikino R. Untas.
Anot specialisto, galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybė didžiausią grėsmę kelia pačios šalies ekonomikai. Toks įvykis galėtų paskatinti „visišką“ kreditavimo įšaldymą.
„Šiuo metu SEB stato aukštą apsauginę sieną, kuri apsaugotų nuo bet kokių pavojų. Mūsų klientai saugūs. Tačiau niekada negali žinoti, koks stiprus gali būti puolimas“, - teigia estas.
