R.Baranauskas, kurio vadovaujamas bankas per antrinę įmonę valdo 34 proc. "Lietuvos ryto" akcijų, BNS paneigė, kad teisėsaugos pareigūnai banke atlieka tyrimus ar kratas.
"Visi žiūrime ir skaitome. Nesuprantu, iš kur tokia informacija. Nesąmonės kažkokios (...). Žinau savo atsakomybės ribas. Mes dirbame įprastu režimu, jokių tyrimų pas mus nevyksta. Patikinu, kad jokios institucijos pas mus tyrimų nedaro", - BNS sakė "Snoro" vadovas.
"Jokių spekuliacijų nenoriu sakyti", - pridūrė R.Baranauskas, pabrėžęs, kad "Snoras" yra vienas didžiausių šalies bankų ir jo negalima pavadinti mažu.
Paklaustas, ar "istorija" gali būti susijusi su "Snoro" veikla užsienyje, pavyzdžiui, su jo pernai suteikta 75 mln. JAV dolerių paskola finansinių problemų turinčiai vienai didžiausių Rusijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovei "Mirax Group", "Snoro" vadovas kategoriškai atmetė tokias prielaidas: "Šių metų pradžioje vyko paskutinis banko inspektavimas, ir Lietuvos bankas jokių pretenzijų toje vietoje neturėjo".
Londono fondų valdymo įmonė "Jubilee Financial Products" niekaip nesulaukia Lietuvos banko leidimo įsigyti dešimtadalį "Snoro" akcijų. Prašymas svarstomas nuo praėjusio pavasario - sprendimą, pasak šaltinių, numatoma priimti šį ketvirtadienį arba penktadienį. Neatmetama, kad jis gali būti neigiamas.
"Snoras" šių metų gegužę už 11,24 mln. latų (apie 54,7 mln. litų) įsigijo keturių aukštų pastatą Rygos senamiestyje. Likus savaitei iki sandorio pastatas už 8,43 mln. latų (apie 41 mln. litų) buvo parduotas Kipre registruotai bendrovei "Dorwing Solution", kuri, spėjama, galėjo būti susijusi su didžiausiu "Snoro" akcininku, Rusijos verslininku Vladimiru Antonovu.
Šių metų gegužę Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą dėl galimai nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, kai 2007 metais kontrolinį "Snoro" akcijų paketą įsigijo R.Baranauskas ir V.Antonovas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 metų liepą, gavus informacijos, kad "Snoro" akcijų paketo įgijimui buvo panaudotos galimai nusikalstamu būdu įgytos lėšos.
R.Baranauskas ir V.Antonovas 2007-ųjų vasarį už 80,474 mln. litų įsigijo beveik 84 proc. "Snoro" akcijų ir padidino balso teisę suteikiančių banko akcijų dalį iki 93,75 procento. "Snoro" akcijas tuomet pardavė Liuksemburgo įmonė "Conversgroup Holding Company", kuri valdė 49,9 proc. akcijų, ir kitos lengvatinių mokesčių zonose registruotos bendrovės.
Analitikai akcijų perleidimo sandorį tuomet vertino prieštaringai - teigta, kad po jo banko akcininkų struktūra neabejotinai tapo skaidresnė, tačiau abejonių kėlė akcijų perleidimo kaina - jos buvo parduotos devyniais užbiržiniais bei tiesioginiais sandoriais, kuriuose už vieno lito nominalios vertės paprastąją vardinę akciją mokėta 0,50 lito, kai tuo tarpu rinkoje jų kaina tuo metu viršijo 5 litus.
Cituodamas anoniminius šaltinius, "Lietuvos rytas" antradienį įrašo, kad "Generalinė prokuratūra pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose". Konkretaus banko dienraštis nenurodo, tačiau teigia, jog taikinys yra "lietuviškas bankas". Kartu straipsnyje, kuris yra be autoriaus, nurodoma, kad šalyje yra keturi lietuviški bankai - Šiaulių bankas, bankas "Snoras", Ūkio bankas ir Medicinos bankas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius BNS antradienį sakė, kad yra pakankamai prielaidų manyti, kad už šios publikacijos gali stovėti daugiau nei trečdalį "Lietuvos ryto" akcijų valdančio banko "Snoras" interesai.
Lietuvos Generalinė prokuratūra antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigia atsiribojanti nuo "paskelbtos informacijos apie Lietuvos bankų žlugdymą" ir paneigė teiginį, esą "Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose"
Lietuvos bankas savo ruožtu antradienį paragino "susilaikyti nuo neatsakingų, visuomenei žalingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais".
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad "žiniasklaida tikrai neturėtų skelbti kokių nors žinių, keliančių paniką bankų sektoriuje".