Norintis bankrutuoti asmuo turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Siekiant paspartinti procesą, besikreipiantysis gali iš karto susirasti bankroto administratorių.
„Bankroto byla negalėtų būti keliama asmeniui, kuris tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų ar žalingų įpročių, taip pat, jei paaiškėtų, kad jis yra nubaustas už tam tikrus nusikaltimus“, - sako Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė.
Teismas kartu su bankroto administratoriumi nustatytų, kiek skolų kreditoriams gali būti grąžinta pardavus turtą, kiek dar gali būti išmokėta iš darbinių pajamų. Tačiau darbinių pajamų nusavinimas kreditoriams negalės tęstis ilgiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad per tą laiką bankrutuojančiam asmeniui bus paliekama tik minimumas pajamų svarbiausiems poreikiams patenkinti, likusią dalį jis turės atiduoti kreditoriams.
A. Railaitė sako, kad konkreti suma įstatyme nėra numatyta, kuri būtų paliekama bankrutuojančiam asmeniui. Kiekvienu atveju tai būtų vertinama atskirai.
„Nuo bankroto proceso pradžios iki pabaigos bankrutuojančio asmens visu turtu ir gaunamomis lėšomis (darbo užmokestis, atlyginimas ir kt.) disponuotų teismo paskirtas bankroto administratorius. Bankrutuojantis asmuo turės lėšų tik einamiesiems poreikiams ir jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti. Bankroto administratorius organizuotų visas asmens bankroto procedūras, plano įgyvendinimą, įskaitant ir asmens turto pardavimą. Bankroto administratoriaus kandidatūrą galėtų pasirinkti pats bankrutuojantis asmuo“, - sako A. Railaitė.
Bankroto laikotarpiu asmuo privalėtų pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, arba aktyviai siekti įsidarbinti, jei neturi darbo ar nesiverčia individualia veikla, arba siekti susirasti geriau mokamą darbą.
Turintys mažamečių vaikų iš įkeisto buto galėtų išsikraustyti per pusmetį.
„Jei kartu su fiziniu asmeniu gyventų jo nepilnamečiai vaikai ar kiti jo globojami asmenys, įstatymas numato tam tikras turto pardavimo išimtis. Tokiu atveju vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu galėtų būti parduodamas ne anksčiau nei po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turėtų susirasti pirkti ar nuomoti kitą būstą“, - aiškina A. Railaitė.
Atlikus visus bankroto plane numatytus mokėjimus, byla būtų baigiama. Nepatenkinti kreditorių reikalavimai būtų nurašomi.
Anot pašnekovės, taip fiziniam asmeniui „būtų sudaryta galimybė sugrįžti į visavavertį ekonominį gyvenimą, įgyta asmeninių finansų ir skolų valdymo patirtis paskatintų vengti nemokumo atvejų ateityje“.
Pagal įstatymo projektą, antrą kartą bankrutuoti fizinis asmuo galėtų ne anksčiau nei po 10-ies metų.
Ne visi galės bankrutuoti
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 20 tūkst. litų Lietuvoje yra skolingi beveik 9 tūkst. gyventojų arba 4 proc. visų skolininkų.
„Tačiau šie statistiniai duomenys tikrai nereiškia, kad minėtas sumas laiku vengiantys padengti gyventojai galės pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Pats įstatymo projektas visuomenėje klaidingai siejamas su galimybe tiesiog nebemokėti susidariusių pradelstų skolų. Tačiau yra kitaip, nes tokio teisės akto tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti asmens mokumą, o ne išvengti pradelstų įsiskolinimų.
Svarbu paminėti, kad didžioji dalis laiku delsiančių atsiskaityti gyventojų negalės pasinaudoti tokia galimybe. Kadangi šių asmenų mokumas gali būti atstatytas ir be bankroto procedūros, t.y. atsiskaitant su kreditoriais“, - komentuoja „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Šiuo metu Seimą pasiekęs įstatymo projektas parlamentinių debatų metu gali būti keičiamas.
