Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, jog kai prekybininkams atsiskaitymai kortelėmis ims apsimokėti, tuomet dažniau bus naudojamos ir banko kortelės, o tai leis atpiginti paslaugas vartotojams.
„Jeigu kalbėti apie banko korteles, dabar matau didžiulį rezervą ir galimybę (naudojimąsi jomis – DELFI) atpiginti, tai yra jų naudojimo mąsto išplėtimas, - sakė V. Vasiliauskas, priminęs, jog dabar 4 atvejais iš 5 jos naudojamos pinigams išsigryninti. - Tam, kad bankai sumažintų įkainius, manau, esminiu momentu yra masto ekonomija.“
Pasak jo, kol kas ne visiems prekybininkams finansiškai naudinga diegti bankinių kortelių skaitytuvus.
„Šiai dienai, jei palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, mes neturime (prekybos vietose pakankamai - DELFI) kortelių skaitytuvų, - teigė V. Vasiliauskas. - Atsiliekame, matyt, dėl to, kad patiems prekybininkams neapsimoka, nes jie kainuoja brangiau, nei naudoti grynus pinigus. Aš manau, per atsiskaitymo banko kortelėmis masto praplėtimą, pasiektume efektą, kad atsiskaitymas grynais pinigais ir atsiskaitymas kortelėmis vienodai kainuotų prekybininkui. Tada įvyktų lūžis ir proveržis.“
Lietuvos banko duomenimis, prekybininko mokestis bankams bendrovėms kainuoja iki 2 proc. nuo kortelėmis apmokėtos sumos, o atsiskaitymo grynaisiais kaina priklauso nuo to, kiek įmonei kainuos pinigus inkasuoti, atlikti pavedimus ir t.t.
„Priklauso nuo prekybininko apyvartos, bet vidutinėms, mažoms įmonėms atsiskaitymas kortelėmis yra brangesnis negu grynieji pinigai. Taip yra dėl to, kad iš principo atsiskaitymų kortelėmis yra mažai: 20 atvejų iš 10 kortelės yra panaudojamos atsiskaitant už prekes ir paslaugas, 80 atvejų – išimami grynieji. Kada plis kortelių naudojimas atsiskaitymams, tada atitinkamai yra galimybė pigti visai infrastruktūrai kortelėms aptarnauti, - mano Lietuvos banko vadovas. - Tiksliai tikrai nesame įvertinę, kiek prekybininkui kainuoja (atsiskaitymas – DELFI) grynaisiais, bet atsiskaitant kortelėmis yra iki 2 proc., taigi grynaisiais vis tiek yra pigiau.”
Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko Lietuvos banko atlikto tyrimo apie komercinių bankų įkainius rezultatų svarstymas.
DELFI skelbė, kad komerciniai bankai daugiausia sąnaudų patiria vykdydami popierinius piniginius pervedimus ir tvarkydami grynuosius pinigus, o daugiausia uždirba pervesdami eurus. Gyventojai už paslaugas mokėtų mažiau, jei vis dažniau grynųjų pinigų operacijas iškeistų į e. bankininkystę. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, ištyręs devynių komercinių bankų įkainius bei jų pagrįstumą.
