„Swedbank“ padalinių tinklą sumažino iki 84, t.y. uždarė 13 skyrių, o SEB atsisakė dar 9, kurių liko dirbti 48.

“Bendra tendencija – tiek dideliuose miestuose, tiek mažesniuose šalies miesteliuose – yra tokia, kad klientų srautai banko skyriuose mažėja. Tiesa, dėl įvykių bankų rinkoje praėjusių metų pabaigoje skyriuose klientų srautai buvo laikinai padidėję, tačiau tai buvo laikinas efektas”, - sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Pasak jo, per metus SEB banko skyrių kiekis mažesniuose miestuose nepasikeitė, tačiau didžiuosiuose skyrių sumažėjo juos sujungiant.

„Klientų aptarnavimo skyrių tinklas buvo pertvarkomas dėl kelių priežasčių: tai lėmė dėl įvairių – ekonominių ar demografinių – sąlygų pasikeitę klientų naudojimosi kasdienėmis banko paslaugomis įpročiai ir jų elgesys, o atsižvelgiant į pasikeitusius įpročius ir elgesį – ir siekis efektyvinti skyrių tinklo veiklą“, - apie pokyčius 5-iose didžiuosiuose miestuose pasakoja V. Doveika.

Apie sumažėjusį padalinių tinklą kalba ir „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius: „Per 2011 klientų aptarnavimo padalinių tinklas šiek tiek sumažėjo, buvo sujungti kai kurie didesniuose miestuose esantys padaliniai bei uždaryti keli ne rajono centruose esantys padaliniai. Daugelyje tokių vietų buvo įrengti grynuosius pinigus išduodantys ir priimantys bankomatai.“

Esą palikti ar uždaryti padalinį sprendžiama atsižvelgiant į tinklo efektyvumą, išlaikymo sąnaudas ir klientų srautus, tačiau asociacija už „Už sąžiningą bankininkystę“ svarsto, kodėl sutaupius lėšų paslaugos nepinga.

"Galima suprasti bankininkus, besistengiančius optimizuoti tinklą ir palaikyti balansą - ir kad išlaidų nebūtų per daug, ir kad ne per toli nuo klientų būtų nutolta. Tačiau aš paklausčiau - kam neša naudą eilinio skyriaus, filialo, kioskelio uždarymas?, - svarsto asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. - Jei uždaryto skyriaus, sutaupytų išlaidų sąskaita bankas padidintų savo konkurencingumą prieš kitus bankus, sumažindamas elektroninių paslaugų įkainius - tada suprasčiau ir pasveikinčiau protingą banko marketingo specialistų veiksmą. Juk būtent besiplečiančia elektronine bankininkyste aiškinamas klientų aptarnavimo vietų uždarinėjimas.“

Tačiau, pasak K. Kupšio, be kelių nedidelių išimčių, pagrindiniai didžiųjų bankų įkainiai „liko tarsi įbetonuoti“ ir nemažėja.

Keliasi, kur pigiau

Bankų atstovai pasakoja, kad tradicinis bankų tinklas mažėja ir dėl to, kad klientai renkasi paslaugas internete.

„Bankininkystė niekuo neatsilieka nuo pramogų ar medijų srities - bankininkystė persikelia į interneto, mobilių, išmaniųjų telefonų erdvę, kur daugelis paslaugų kainuoja mažiau, nei padalinyje, arba iš viso nekainuoja. Be to, klientas tokiu būdu taupo laiką, gali operacijas atlikti jam patogioje vietoje, kur yra interneto ryšys“, - dėsto S. Abraškevičius.

SEB duomenimis, banko klientai naudodamiesi mobiliaisiais telefonais pinigų pervedimo operacijų dabar atlieka dabar 3 kartus daugiau nei prieš metus: per metus registruotų internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų padaugėjo 7 proc. – nuo 0,946 iki 1,013 milijono.

„Taigi vis daugiau mūsų banko klientų kasdienėmis banko paslaugomis naudojasi savarankiškai. Tai nėra lokalios, Lietuvos, bet visame pasaulyje pastebimos tendencijos. Skyriuose dėmesį sutelkiame į finansines konsultacijas, teikiamas klientams taupymo ar finansavimo klausimais“, - sako V. Doveika.

Dėl to bankai pabrėžia plečiantys savitarnos bei bankomatų tinklus, taip pat siūlantys daugiau paslaugų internete.

Skelbta, kad mažėjančius klientų srautus pastebi ir Lietuvos skirstomųjų tinklų operatorius LESTO, kuris nuo gegužės atsisako padalinių Širvintų, Palangos, Pagėgių ir Vilniaus rajonuose bei Gargždų ir Kuršėnų miestuose. Gyventojams siūloma kreiptis į artimiausią didesnį miestą arba spręsti kylančias problemas telefonu ar internetu.

Pasigenda banko tik internete

Kęstutis Kupšys
K. Kupšys sutinka, kad bankinės paslaugos internete yra pigesnės, tačiau stebisi, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra vien tik internete veikiančio banko.

„Tokie eksperimentai žinomi pasaulyje, - sako jis. - Tokiai bankinių paslaugų pasiūlai atsiradus, rinka palaipsniui išsisluoksniuotų į seno pavyzdžio ir naujoviškąją, kone "virtualią" bankininkystę. Pastaroji garantuotai siūlytų labai konkurencingus elektroninių paslaugų įkainius - tai būtų jos verslo variklis."

Asociacijos vadovas apgailestauja, kad kol kas yra nepakankamai veiksnių, skatinančių šalyje veikiančių bankų konkurencingumą.

„Panašu, kad pernai Lietuvos banko įsiūbuotas vajus per viešumą siekti bankų paslaugų atpigimo nurimo pasiekęs ribotą rezultatą“, - sako jis.

Skelbta, kad nuo pernai spalio Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradėjo skelbti standartinius šalyje veikiančių bankų paslaugų įkainius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją