„Lietuvoje SMS mobiliosios bankininkystės plėtra yra šiek tiek sustojusi, tačiau turima statistika neatspindi tendencijų su mobiliųjų aplikacijų bankininkyste, kuri nuolat plėtojasi“, - teigė S.Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas prasitarė, kad ateityje bus siekiama, kad patobulinta įstatyminė bazė leistų juridiniams ir fiziniams asmenims lengvai atsidaryti sąskaitas internetu, nevykstant į banko skyrių.
Kadangi fizinių bankų skyrių šalyje sumažėjo, rinkos dalyviams teks spręsti ar atkurti trūkstamos infrastruktūros dalis, ar keisti infrastruktūrą. „Kai kurie bankai po „Snoro“ griūties norėjo įsigyti infrastruktūrą, tačiau dėl teisinių priežasčių to negalėjo padaryti. Todėl bankai pasirinko judėti elektroninių ir virtualių paslaugų stiprinimo linkme“, - kalbėjo S. Kropas. Specialisto teigimu, „Snoro“ kioskelius galėtų nebent įsigyti mokėjimo įstaigos, pavyzdžiui, „Lietuvos paštas“, tačiau prieš tai jam tektų įsigyti bankinę licenciją.
Pasak pašnekovo, ekonominiai ir technologiniai veiksniai nesudaro prielaidų fizinėms bankų vietoms kurtis, todėl bankai visas pajėgas telkia technologijų stiprinimui. Vietoj slaptažodžių generavimo įdiegti mobiliųjų telefonų ir elektroninių parašų sertifikatai. „Tokios galimybės atveria bankams galimybes ne tik priimti duomenis elektroniniu būdu, bet ir jais keistis su kitomis institucijomis“, - aiškino Lietuvos bankų asociacijos atstovas. Specialistas teigė, kad elektroninių banko paslaugų vystymas gali padėti įgyvendinti ir elektroninės vyriausybės idėją.
Palyginus su praėjusių metų pirmojo ketvirčio pabaiga, Lietuvoje ryškiai sumažėjo debetinių kortelių skaičių (421 tūkst.), tačiau tai nesumažino mokėjimų kortelių apyvartos, kuri 2011 metų kovo pab. Siekė 2,73 mlrd. Lt, o 2012 m. Pirmojo ketvirčio pab. - 2,68 mlrd. Lt. Skaičiuojant vienai kortelei, apyvarta išaugo nuo 641 Lt iki 732 Lt. “Tai paneigia tvirtinimus, kad gyventojai ir verslas pradėjo daugiau naudotis grynaisiais pinigais“, - dėstė S. Kropas.
Lietuvos bankų sektorius „kūdas“
S.Kropas paminėjo, kad kai kurie naujų reglamentavimų įgyvendinimai priimami per greitai. „Pavyzdžiui, atsakingo skolinimosi reikalavimai galėjo būti lėčiau įgyvendinami. Šių priemonių įgyvendinimas atribojo tam tikrą kiekį žmonių nuo galimybės pasiskolinti“, - teigė asociacijos prezidentas. Taip pat bankams sudėtingas gali būti kapitalo reikalavimų pakeitimas: „Padidinti kapitalo reikalavimai reiškia, kad kai kuriems bankams reikia pritraukti daugiau pinigų kapitalo formų, o investuotojų nėra taip lengva surasti“.
Prognozuodamas šių metų bankų sektoriaus rezultatus, specialistas spėjo, kad šie metai bankams ir bus pelningi, tačiau ne tiek, kiek praeiti, kai didelę įtaką turėjo banko „Snoras“ bankrotas.
Daugiausia klientų vienam banko darbuotojui
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiuo metu bankuose dirba 8722 darbuotojai. Vienam darbuotojui tenka 358 gyventojai – tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Tuo metu Liuksemburge vienam darbuotojui tenka 19 gyventojų.
Bankų turtas per metus sumažėjo 3,01 mlrd. Lt ir siekia 78,32 mlrd. Lt. 2012 metų kovą paskolų vienam gyventojui teko 4971 euras, indėlių – 3953 eurų.
Keičiasi apgaulės būdai
Pristatydamas Lietuvos bankų sistemos tendencijas ir prognozes, S. Kropas prasitarė, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų tampa elektroninės bankininkystės apgaulių ir sukčiavimų aukomis. Asociacijos skaičiavimais per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų klientai dėl sukčiavimo prarado apie 1 mln. Lt.
„Keičiasi apgaulės būdai. Anksčiau sukčiai skambindavo ir sakydavo, kad į nelaimę pateko giminaitis. Dabar apsimeta esantys iš FNTT ir prašo banko prisijungimo duomenų, nes neva per gyventojo sąskaitas plaunami pinigai“, - pasakojo S. Kropas.
