„Ekonomikos, kur bankų likimą lemia valstybė, tiesiog pasmerktos“, - tvirtina George Masono universiteto „Mercatus“ centro vyresnysis mokslininkas G. Masonas.
„Mes (ekonomistai) visada bankų gelbėjimą vadinome griebimusi šiaudo, paskutine galimybe, tačiau paaiškėjo, jog tokios dietos turtingosios valstybės laikosi nuolat. Manau, jog tokia praktika įsigalėjo ilgam. Finansinė pagalba, ypač finansinė pagalba bankams –per amžius“, - teigia specialistas.
JAV vyriausybės finansinė parama šalies bankams 2008 ir 2009 metais dar padidino skolą ir leido tam tikroms ūkio šakoms elgtis neišmintingai. Jos galėjo elgtis kaip tinkamos, nes buvo ramios – valstybė padės iš balos išlipti sausoms, svarsto ekonomistas.
„Nesėkmę patyrė būtent tie sektoriai, kurie gavo tiesioginę ar netiesioginę valstybės paramą, taigi kapitalizmas daro rimtų klaidų, tačiau suteikia garantijų, jog valstybė esant reikalui išties pagalbos ranką“, - mano specialistas.
Pirmadienį Ispanija tapo naujausia valstybe, paprašiusia partnerių Europos Sąjungoje gelbėti šalies bankus, kai „Moody‘s“ be gailesčio per dieną nurėžė 28 iš 33 šalies bankų reitingus.
Kiprui taip pat reikia finansinės Europos paramos – ši šalis jau penktoji regione, patekusi į bėdą. Jai gali prireikti iki 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. Lt) paramos, kuri sudarytų daugiau nei pusę šalies BVP.
