Banko paruoštas Atsakingojo skolinimo gairių projektas artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos bankų asociacijai. Jį taip pat ketinama aptarti su Lietuvos bankų klientų asociacijai.
„Šį dokumentą kūrėme kaip rinkos drausminimo instrumentą, kaip priešnuodį finansinei trumparegystei bei naujiems „burbulams“ ir kaip priemonę, padėsiančią apsaugoti mažiau ekonomikos žinių turinčius vartotojus nuo jiems pernelyg sunkios finansinių įsipareigojimų naštos“, – komentavo siūlomas gaires Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, dokumento paskirtis – riboti sisteminę riziką, apsaugoti rinką nuo neadekvačių nekilnojamojo turto kainų pokyčių ir pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo bei perteklinės rizikos koncentracijos.
Atsakingojo skolinimo gairės turėtų būti taikomos visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms – šalies bankams, užsienio bankų filialams, kredito unijoms.
Gairių projekte siūlomas maksimalus 85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis. Tai reiškia, kad suteikiamos paskolos dydis neturėtų viršyti 85 proc. už ją įgyjamo turto vertės. Pasak banko, dar konservatyvesnis santykis taikytinas tais atvejais, kai skiriasi paskolos ir paskolos gavėjo pajamų valiuta. Griežtesnius ribojimus numatoma taikyti ir paskoloms, kurių gavėjai perka ne pirmąjį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat paskoloms, už kurias ketinama pirkti ne Europos ekonominėje erdvėje esantį nekilnojamąjį turtą.
Banko siūlymu, komercinės paskirties nekilnojamo turto projektams vystyti teikiama paskola neturėtų viršyti 75 proc. projekto vertės, o kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, kai numatoma keisti žemės paskirtį, dydis neturėtų perkopti 40 proc. įgyjamo turto vertės.
Gairėse taip pat apibrėžiami paskolos gavėjo vertinimo kriterijai, pateikiami paskolos, jos grąžinimo įmokos ir skolininko pajamų santykio dydžiai, kuriais teikdamas paskolą turėtų vadovautis bankas. V. Vasiliausko vertinimu, paskolos gavėjo mokumas, jo pajamų tvarumas bei galimybės grąžinti paskolą uždirbamais pinigais, o ne parduodant įkeistą turtą, yra itin svarbus atsakingo skolinimo principas.
„Paskola – tai sandoris, kuriame dalyvauja mažiausiai dvi šalys, ir abiems privalomas apdairumas bei atsakomybė, – sakė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad kredito įstaiga turėtų informaciją paskolos gavėjui pateikti raštu, protingais terminais ir „draugiška“ vartotojui forma, kad kiekvienas paskolos gavėjas turėtų galimybę palyginti alternatyvius pasiūlymus bei pasirinkti jam tinkamiausią sprendimą ir prisiimti atsakomybę už jį.
Todėl Lietuvos banko parengtame dokumente taip pat apibrėžiama, kokią informaciją kredito įstaiga privalės pateikti paskolos gavėjui, kad padėtų jam atsakingai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus bei savo galimybes juos įvykdyti.
