Skaičiuojama, kad per mėnesį visoje Lietuvoje tokiuose mokymuose dalyvautų iki 3 tūkst bedarbių.
Kaip DELFI sakė Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, ši naujovė būtų labiau orientuota į į ilgalaikius bedarbius, tačiau juose galės dalyvauti visi norintys.
Šių kursų lankymas būtų numatytas su bedarbiu sudarant darbo paieškos priemonių planą.
Atsisakęs dalyvauti kursuose, bedarbis pusei metų būtų braukiamas iš sąrašų ir prarastų visas socialines garantijas.
„Šių užsiėmimų tikslas – padėti žmonėms susirasti darbą, o tam kad jie galėtų tai padaryti, reikėtų mokėti save pristatyti darbdaviui, parengti gyvenimo aprašymą, geriau pažinti save atliekant įvairius psichologinius testus, kurie padėtų nustatyti polinkį į tam tikrą sritį“, – komentavo jis.
Planuojama, kad tokie kursai prasidės birželį, o juos rengs darbo biržų specialistai.
Šiems kursams planuojama suburti grupes po 15 žmonių, jas turėtų sudaryti panašaus amžiaus ir panašaus išsilavinimo bedarbiai.
Kuo ilgiau esi bedarbis, tuo dažniau eisi į darbo biržą
„Principas turi būti toks, kad kuo ilgiau žmogus nesusiranda darbo, tuo daugiau dėmesio jam turi būti skiriama. Anksčiau būdavo atvirkščiai – kuo ilgiau jis buvo bedarbis, tuo mažiau į jį būdavo kreipiama dėmesio“, – tvirtino M. P. Balašaitis.
LDB nebuvo tikslios tvarkos, kas kiek laiko ilgalaikis bedarbis turėtų apsilankyti pas savo konsultantą darbo biržoje, tačiau neformali praktika buvo nusistovėjusi, kad jam pakakdavo ateiti kas tris mėnesius.
„Apsilankymo dažnumą paliksime pačioms biržoms nuspręsti pagal regiono specifiką. Bedarbis į darbo biržą turi būti kviečiamas ne tik tada, kai jam yra darbo pasiūlymas arba galime pasiūlyti kokią nors aktyvią darbo rinkos priemonę, bet ir tada, kai abiem pusėm nesiseka pasiekti rezultato, todėl jis gali būti kviečiamas ir darbo paieškos plano peržiūrėjimui, pasikalbėti apie savarankiškų paieškų rezultatus“, – sakė LDB direktorius.
Jis tvirtina, kad apsilankymų dažnumas priklausys ir nuo to, kaip toli bedarbiui važiuoti iki darbo biržos skyriaus, kad atokesniuose rajonuose gyvenantys žmonės nebūtų priversti ypač dažnai važinėti į susitikimus.
Kai kurių prašys dvigubos registracijos
Taip pat, jeigu per pusę metų bedarbis vis dėlto nesusiras darbą, bus keičiamas jo konsultantas.
Kai kurių bedarbių gali būti paprašyta atėjus į darbo biržą registruotis dukart – vieną kartą atėjus pas savo konsultantą, o antrą kartą registratūroje.
„Jaučiame, kad yra piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus biržoje lankosi ne darbo paieškos tikslais. O kai kuriais atvejais kažin, ar apsilanko. Šiandien yra nepakankamai saugiklių klientų aptarnavimo srityje“, – pripažino M. P. Balašaitis.
Taip pat planuojama naikinti nuotolinius LDB punktus, kuriuose per metus 80 proc. bedarbių nebuvo pateiktas joks darbo pasiūlymas. Tokių nuotolinių punktų LDB turi 48, juose dirba nuo vieno iki trijų specialistų.
Naikinamuose skyriuose registruoti bedarbiai būtų perkeliami į didesnius skyrius.
LDB planuoja su privačiomis įdarbinimo agentūromis keistis informacija apie laisvas darbo vietas ir darbo ieškančius specialistus.
Taip pat ketinama aktyviau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad socialiai jautriausi bedarbiai aktyviau dalyvautų būtent jų rengiamuose projektuose.
LDB duomenimis, šiuo metu 40 proc. visų registruotų bedarbių yra ilgalaikiai – daugiau nei dvejus metus niekur oficialiai nedirba. Prieš metus tokių buvo 20 proc. Iš viso Lietuvoje registruota per 307 tūkst. bedarbių, LDB ir toliau skaičiuoja, kad 100 tūkst. jų yra netikri ir iš tiesų dirba nelegaliai.
