„Žinokite, Lietuvoje sukurtas mitas, kad ten visi ubagai, atsiprašau, kad naudoju tokį žodį, yra netiesa. Šiandien yra pakankamas sluoksnis gyventojų, įperkančių prekes ir norinčių bei galinčių atvykti į Lietuvą ir kitas šalis. Pažiūrėkime, kiek savaitgalį Vilniuje yra automobilių su baltarusiškais numeriais. O jeigu Jūs panagrinėsite, kiek butų Palangoje, kitur pajūryje ar Vilniuje nuperka baltarusiai, jūs taip pat padarysite išvadą, kad lietuvių, perkančių butus Minske, yra mažiau nei baltarusių čia“, – DELFI sakė B. Lubys, paklaustas, kaip galėtų apibūdinti Baltarusijos rinką.
Jo teigimu, dažnai baltarusiai uždirba mažiau nei lietuviai, tačiau palyginus pagal perkamosios galios standartą jie negyvena kur kas prasčiau.
„Jeigu situacijos nenagrinėtume politiškai nusiteikę, tai bandymas pasakyti, kad ten visi yra ubagai, yra absoliučiai neteisingas. Aš nenoriu pasakyti, kad jie baisiai gerai gyvena arba kad jie geriau už mus gyvena. Jie visi uždirba labai skirtingai, tačiau daugeliu atveju mažiau nei mes, bet jeigu pažiūrėsime, pamatysime, kad vidutinį kaklaraištį ir vyriškus marškinius mes perkame 50 proc. brangiau nei Baltarusijoje“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų prezidentas.
Jo nuomone, baltarusius į Vilnių vilioja platesnis prekių pasirinkimas ir noras pakeliauti.
Įmonės grįžta prie mainų
B. Lubys nedramatizuoja situacijos dėl Baltarusijos rublio devalvacijos, nors dar net neaišku, kiek smuks jo vertė.
„Jei kalbėtume apie tarptautinį verslą, pavyzdžiui, krovą per Klaipėdos jūrų uostą, visos sutartys pasirašomos doleriais arba eurais. Taigi jokio įtakos jų darbui tai neturi. Kitas klausimas, kad pačioje Baltarusijoje importinių prekių pirkimas mažėja, kadangi perkamoji galia darosi mažesnė. Tarp įmonių grįžtama prie barterinių mainų: aš vertinu, kiek jis man duos stalų, kėdžių, marškinių ir už kiek aš galiu juos nupirkti bei parduoti“, – savo nuomonę dėstė turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamas verslininkas.
„Kalbant apie pačią prekybą, jai nėra esminės įtakos. Tiek infliacija, tiek devalvacija įtaką daro šalies viduje. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje yra infliacija, Latvijai ji įtakos nedaro arba daro labai nedidelę“, – tęsė jis.
Paklaustas, kaip paveikė verslą Baltarusijoje buvęs užsienio valiutos pardavimo ribojimas, jis sakė: „Be abejo, bus (poveikis – DELFI), bet visi šie klausimai normaliai ir tvarkingai realizuojami. Visuomet, nepriklausomai į kokią valstybę eitum, turi turėti savo atstovus, analizuoti, kokios gali būti mokestinės, infliacinės ir kitos transformacijos. Aš nemanau, kad tai prekybai gali turėti kokią nors ypatingą įtaką“.
LPK prezidentas nenorėjo diskutuoti apie tai, ar nesunku lietuvių verslui Baltarusijoje dėl A. Lukašenkos režimo:„Yra klausimų, kuriuos nedera verslo žmonėms komentuoti, nes paskui kas nors kur nors verkia, kad mes lendame į politiką. Aš žinau tik vieną dalyką, kad Lietuvos prezidentą renka Lietuvos piliečiai, o Baltarusijos prezidentą renka Baltarusijos piliečiai“.
Ieško verslo galimybių Lietuvoje
„Mes siūlome labai aukštos kokybės natūralų actą ir tik itališkam analogišką balzaminį actą, tačiau mūsiškis yra tris-keturis kartus pigesnis. Mes kol kas dirbame tik su Latvija ir esame labai patenkinti. Dabar bandome ateiti ir į Lietuvos rinką, tačiau tai yra sunku, rinka užimta. Tikimės, kad savo kokybe ir kaina sugebėsime čia patekti“, – vylėsi verslininkas iš Baltarusijos.
Penkerius metus su partneriais Lietuvoje dirbantis verslininkas, holdingo „Dio Holding“ steigėjas Maksimas Viatkinas DELFI sakė esąs patenkintas prekyba Lietuvoje ir siekiantis dar išplėsti kontaktų tinklą.
Trys šio holdingo įmonės iš septynių dirba su Lietuva.
„Mes parduodame medžiagas, skirtas gaminti stiklo paketus ir langus. Esame patenkinti, prekybos apimtys didėja“, – sakė jis..
Paklaustas, ar nekyla problemų su muitine, dėl Baltarusijos rublio devalvacijos, M. Viatkinas teigė: „Mes turime kvalifikuotus partnerius, kurie išsprendžia teisinius, mokesčių, muitinės klausimus. Kol kas sunku vertinti, kokią įtaką galėtų padaryti devalvacija, procesas dar nėra pasibaigęs. Sunku prognozuoti, kas bus toliau“.
„Verslas bet kokiu atveju nesustos, jis gyvavo ir gyvuos, jis suras savo išeitį, svarbiausia, kad jo neblokuotų vyriausybės. Viskas bus gerai“, – DELFI sakė kitas šio holdingo steigėjas Vladimiras Dubininas.
Baltarusių daugėja ne nuošimčiais, o kartais
„2010 m. pagal svečių skaičių mes pasiekėme prieškrizinį laikotarpį. Jeigu lygintume šių metų pirmąjį ketvirtį, tai turistų srautų augimas yra per 40 proc. Kalbant apie svečius iš Rusijos ir Baltarusijos, augimas yra kartais“, – vėliau DELFI sakė jis.
Jo manymu, pagrindinė priežastis, traukianti šiuos turistus į Druskininkus, yra tai, kad kainos ir kokybės santykis šiame kurorte yra geras. Be to, veikia tokie traukos objektai kaip vandens parkas, po poros mėnesių planuojama atidaryti slidinėjimo trasa.
Praėjusiais metais turistai iš Maskvos Druskininkus pasiekė per Gardiną. Tikimasi, kad toks projektas šiemet bus pakartotas.
„Pirmiausiai iš Maskvos į Gardiną bilietai kainuoja mažiau nei iš Maskvos į Vilnių. Be to, iš Vilniaus iki Druskininkų reikia važiuoti 125 km, o iš Gardino – 35 km. Vienintelė problema yra sienos kirtimas, būtų gerai, jei nereikėtų prie sienos valandomis laukti ir būtų suderinta, kad grupė turistų yra praleidžiama be eilės. Aš manau, kad tai yra labai realu, juo labiau, kad Gardinas kaip miestas yra labai suintersuotas oro uosto veiklos plėtimu“, – tvirtino kurorto meras.
Forumo dalyvių pateiktais duomenimis, Baltarusijoje yra 300 lietuviško kapitalo įmonių, bendra abiejų šalių prekybos apyvarta pernai buvo 1,2 mlrd. Eurų (4,14 mlrd. Lt).
Lietuva yra penkta pagal dydį Baltarusijos prekybos partnerė.
Lietuvos-Baltarusijos forumas vyksta septintus metus iš eilės.
