Vienas iš bendros Europos rinkos idėjos iniciatorių, 86 metų J. Delorsas Italijos dienraščiui atskleidė savo pastebėjimus apie sparčiai artėjantį esą neišvengiamą euro žlugimą.
„Ir toliau dominuoja finansų ideologija, kuri kelia mums baimę. Būtina atkurti politikos, ekonomikos ir žmonių poreikių balansą, kuris tikrai egzistavo kuriant vieningą Europą... Nusprendžiau, kad atėjo laikas skambinti pavojaus varpais: euras ant žlugimo slenksčio, o visi apsimeta, jog nieko nevyksta“, - teigia buvęs Europos Komisijos pirmininkas.
„Šiuo metu itin sustiprėjo individualizmas, nebepakanka valios prisiimti bendrų ir solidarių įsipareigojimų. Pagaliau juntamas ir tvirtos valdžios rankos trūkumas. Šiandien Europoje trūksta keturių ar penkių politinių vadovų, galinčių mąstyti perspektyviai, žvelgti į ateitį. Įstatymus diktuoja viešosios nuomonės apklausų rezultatai. Juntamas politikos ir drąsos trūkumas“, - mano J. Delorsas.
„Problema – kontrolės trūkumas. Tarsi futbolo rungtynės be teisėjų – visi žaidėjai daro, ką nori. Prasidėjus krizei, Didysis 20 (G20) nesugebėjo įvesti netgi minimalių taisyklių. Pavyzdžiui, įpareigoti bankus atskirti klientų aptarnavimą nuo veiklos rinkose“, - teigia ekspertas.
„Vokiečiai dėl nesėkmių kaltina ankstesnę Graikijos valdžią, aptarinėja aplinkybes, atvedusias prie Ispanijos valstybės skolos augimo, kritikuoja Airiją dėl aplaidaus požiūrio į bankų sistemą. O aš užduodu tokį klausimą: kur tuos metus su Europos Sąjungos valstybės narės? Niekas nieko nematė arba nenorėjo matyti. O šiandien ES valstybės narės privalo vieningai atsakyti už susiklosčiusią katastrofišką situaciją“, - įsitikęs buvęs Europos Komisijos pirmininkas.
„Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel apžavėjo daugelį, tačiau ne mane. Kai kyla gaisras, būtina kviesti ugniagesius. Ir tik po to galvoti apie naujos sistemos kūrimą. Europos centrinis bankas atlieka gerą darbą , tačiau negalima palikti jo vieno. Kuo greičiau turi įsikišti Europos finansinio stabilumo fondas“, - teigia J. Delorsas.
„Būtina išleisti euroobligacijų, neviršysiančių 60 proc. nacionalinio BVP, kaip kad numatyta susitarimuose. ES taip pat turi skirti 20 mlrd. eurų kreditą investicijoms į mokslo tyrimus, infrastruktūrą, vystymąsi. Valstybės privalo laikytis griežtos ekonomikos režimo“, - mano ekspertas.
