Prie praėjusiais metais atlikto tyrimo dirbusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir viešojo administravimo instituto docentė Audronė Telešienė teigė, kad kasdieniniame gyvenime atskirti daug dirbantį asmenį nuo efektyviai dirbančio – sunku.
Skundžiasi, kad reikia labai daug dirbti
Savo įžvalgose apie sociologinį tyrimą docentė pabrėžia, kad apmokamą darbą dirbantieji Lietuvoje yra patenkinti tuo, kaip sekasi suderinti darbus su asmeniniu gyvenimo. 7 iš 10 darbuotojų yra patenkinti darbo ir laisvalaikio suderinamumu.
Tačiau kartu tyrimo dalyviai pastebėjo, kad darbe jiems tenka dirbti labai daug. 80,9 proc. apklaustųjų patikino, kad jiems „reikia dirbti labai daug“ (ES vidurkis – 68,5 proc.). Kas penktas (22 proc.) Lietuvos dirbantysis teigė manantis, kad darbe nespėja atlikti visų užduočių (ES vidurkis – 37,9 proc.).
„Taigi, Lietuvoje apmokamą darbą dirbančiųjų subjektyviu supratimu, jie dirba daug ir atlieka visas savo užduotis. Tačiau ar jie dirba efektyviai? Čia reikėtų pasitelkti objektyviuosius rodiklius. Darbo našumas parodo santykį tarp bendrosios pridėtinės vertės ir užimtų gyventojų skaičiaus. Jei daug dirbdami Lietuvoje spėja padaryti visas darbines užduotis, tai darbo našumas Lietuvoje turėtų būti aukštas“, - pastebi KTU docentė.
Lietuvoje darbo našumas trečdaliu mažesnis nei ES
Nors darbo našumo objektyvūs rodikliai rodo, kad Lietuvoje jis yra mažesnis nei vidutinis ES darbo našumas, dirbantys Lietuvoje dažniau teigia besijaučiantys po darbo pavargę. „Net 33,7 proc. Lietuvoje apmokamą darbą dirbančių respondentų dažnai ar visada po darbo jaučiasi per daug pavargę, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla namie. Kitose Europos socialinį tyrimą įgyvendinusios šalyse vidutiniškai 27,8 proc. respondentų po darbo dažnai ar visada jaučiasi per daug pavargę“, - argumentavo KTU docentė.
Sunkiau sekasi Lietuvos darbuotojams kovoti ir su stresu dėl darbo. „Lietuvos dirbantieji dažniau nei kitų Europos šalių dirbantieji jaudinasi dėl darbo problemų net tada, kai nedirba. 37,8 proc. Europos socialiniame tyrime 2011 m. dalyvavusių respondentų teigė, jog niekada ar beveik niekada nesijaudina dėl darbo ne darbo metu. Tik 27,4 proc. Lietuvos dirbančiųjų atsakė, jog niekada ar beveik niekada nesijaudina dėl darbo ne darbo metu“, - komentavo A. Telešienė.
„Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena“ atliktas 2011 m. gegužės-rugpjūčio mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institute.
Nesusidorojimą su užduotimis sukelia atidėliojimas
„Kiek man teko kalbėtis su savo klientais, pagrindinė nuovargio priežastis – žmonės laikosi įsikibę savo darbo. Jiems atrodo, kad daug dirbdami jie išlaikys savo darbo vietas. Psichologiškai tai vadiname nerimu dėl ateities. Gyventojai darbu stengiasi kompensuoti savo nerimą dėl darbo vietos“, - aiškino specialistas.
Pasak A. Kalugino, Lietuvoje nepasitenkinimas darbo aplinka kyla tiek dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, negatyvus fonas viešoje erdvėje, tiek dėl darbdavių požiūrio: „Jaučiamas pakitęs darbdavių požiūris. Jie dabar laikosi iškreiptos strategijos, kad darbo vietų mažai, o norinčių dirbti – daug. Darbdaviai įvarė gyventojams stresą, kad jei bus dirbama blogai, bus surastas kitas žmogus“.
Psichologas spėjo, kad nuovargis, jaučiamas po darbo, labiausiai susijęs su neteisingu laiko planavimu. Darbuotojai dažnai atidėlioja darbus iki pietų meto, o paskui puola daryti kelias užduotis vienu metu.
„Atidėliojimas psichologijoje yra laikomas XXI a. maru. Praėjusiame šimtmetyje juo buvo stresas, o dabar atidėliojimas. Tai pakankamai rimta problema, nes žmonės iš pradžių atidėlioja, o paskui ima nerimauti dėl nepadarytų darbų“, - kalbėjo specialistas.
Psichologas teigė, kad atsispirti atidėliojimo epidemijai sunku, tačiau patariama susidaryti dienos, savaitės, mėnesio ir pusmečio planus su aiškiais nurodymais, ko negalima atidėti ir kokie yra prioritetai.
