Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis įsitikinęs, kad norėdama padėti jauniems žmonėms Vyriausybė turėtų imtis kompleksinių priemonių: pirmiausia – motyvuoti darbdavius įdarbinti jaunus žmones, suteikti mokestines lengvatas ne tik darbą suteikiantiesiems, bet ir paties darbuotojams. Taip pat, anot D. Dikšaičio, galėtų būti taikomos lengvatos jauniems žmonėms įsigyti būstą, kad šie neemigruotų.

„MMA diferencijavimas vargu ar prisidės prie nedarbo mažinimo. Jeigu bus įmanoma studentams suderinti studijas ir darbą – galbūt ir verta, bet nežinia, ar darbdaviai sutiks ir ar patys studentai nebus išnaudojami“, - sakė D. Dikšaitis.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), šiuo metu Lietuvoje vienijančios 63 didžiausias nevyriausybines jaunimo organizacijas, prezidentas Šarūnas Frolenko pastebi, kad siūloma priemonė – jauniems žmonėms nustatyti mažesnę minimalią algą, iš esmės nesprendžia jaunimo integracijos į darbo rinką problemos.

„LiJOT atkreipia dėmesį, kad jau nuo pernai rugsėjo įsigaliojo nuostata, kad pagal darbo sutartis pirmą kartą įsidarbinantys bet kokio amžiaus šalies gyventojai vienus metus galės nemokėti „Sodros“ įmokų pensijai. Paskaičiuota, jog darbdaviams įmokos „Sodrai“ sumažės nuo 31 proc. iki 7,7 proc. darbuotojo atlyginimo. Pasinaudoti tokia lengvata gali asmenys, kurių darbo užmokestis neviršija trijų minimalių mėnesio atlyginimų – tai yra 2,4 tūkst. litų. Šie jaunimo teikti ir Seimo jau priimti įstatyminiai pakeitimai realiai padėjo jaunimui tapti konkurencingesniu darbo rinkoje ir sumažino darbdavių išlaidas. Leidus jauniems žmonėms nustatyti skirtingą, o ypač mažesnę minimalią mėnesinę algą, būtų sudaromos prielaidos realiai diskriminacijai. Taip pat būtų sudarytos galimybės darbdaviams manipuliuoti šia nuostata, verčiant net ir turinčius darbo patirties dirbti mažesnėmis sąnaudomis darbdaviui“, - sako Š. Frolenko.

Trišalės tarybos pirmininkė, profesinių sąjungų atstovė Gražina Gruzdienė, sako, kad „teoriškai“ galimybė diferencijuoti MMA yra, bet ją ne mažinant, o tik nedidinant jaunimui.

Dainius Dikšaitis
„Galime jaunimui nedidinti MMA. Bet jau dabar matyti, kad 670 litų mėnesinė alga, kokia yra dabar, neišlaikys jaunimo darbo vietoje. Tai ne tie pinigai, už kuriuos jauni žmonės pradėtų gyvenimą, vis tiek išvažiuos kažkur. Tai skatina emigraciją“, - kalbėjo G. Gruzdienė.

Darbo biržos specialistai savo atsakyme DELFI užsimena, kad jau dabar nemažai žmonių atsisako darbo už minimalią algą. Tuo tarpu Darbdavių ir verslo konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad diferencijuoti MMA pagal regionus ar sektorius – nepavyks, tačiau turėtų būti galima mokėti mažiau nei 670 litų per mėnesį patirties neturinčiam jaunimui.

„Jeigu atleisim, tarkim, visus prekybininkus nuo prievolės mokėti MMA, kurią dažniausiai ir gauna darbuotojai tiek didelėse, tiek mažose parduotuvėse, tai velniava gausis“, - sakė D. Arlauskas. Anot jo, MMA skirstymas galimas pagal darbuotojų grupes, tarkim, dvejus metus po mokslų patirties neturinčiam jaunimui netaikyti MMA.

„Toks taikymas būtų perspektyvesnis. Jeigu žmogus neturi patirties, jam neturėtų būti taikoma prievolė mokėti MMA“, - kalbėjo D. Arlauskas.

Tuo tarpu Laisvosios rinkos prezidentė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad MMA mažinimas padėtų įsidarbinti jaunimui ir žemą kvalifikaciją turintiems asmenims.

Rūta Vainienė
„Mano sūnus - 18-os metų vaikinas, be jokios patirties darbo, tik baigęs mokyklą. Jis už 800 litų darbo tikrai nesusiras ir šitoje vietoje aš nekaltinsiu darbdavių, kurie nedavė darbo, nes neprivalo. O tai yra dėl per didelės minimalios algos. Nes jeigu jis dirbtų už 500 litų, mano biudžetui tai būtų didelė paspirtis. Ir tokių asmenų yra daug. Tai, kad nedarbas didžiausias tarp jaunimo rodo minimalios algos poveikį. Žmogus be darbo patirties už 800 litų gėrybių dar nesukuria“, - Europos informacijos centre vykusios diskusijoje „Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas“ trečiadienį kalbėjo R. Vainienė.

Jos teigimu, dabartinė diskusija dėl MMA diferencijavimo pagal regionus ar darbuotojų amžių kaip tik rodo, kad MMA kai kuriose regionuose ar socialinėse grupėse „yra problema“. Anot ekonomistės, dabartinė 800 litų riba nėra pagrįsta ekonomine logika.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)