„Nors įstatymas numato sankciją nuo 3-10 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tai yra už kiekviena žmogų, vidutiniškai yra skiriama 2,1 tūkst. litų už nelegaliai dirbusį asmenį, nors Administracinių teisės pažeidimo kodekso apatinė riba yra trečdaliu didesnė, - sako vyriausiasis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. - Atsižvelgiant į teismų praktiką manome, kad jau yra precedentas Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir turėtų būti pašalintos galimybės taikyti mažesnę baudą.“
Pasak jo, Darbo inspekcija planuoja su teismų atstovais apie šią problemą kalbėtis – esą teismai šiuo metu skirdami baudas gali atsižvelgti į labai didelį kiekį aplinkybių bei priežasčių dėl kurių gali būti skiriamos mažesnės baudos, pavyzdžiui, dėl to, kad įmonės turi paskolų ir panašiai.
„Priminsiu, kad pagal sankcijų skyrimo taisykles, nesant sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, turi būti skiriama 6,5 tūkst. litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį“, - dėsto jis.
Be to, V. Mačiulaitis teigia, jog Darbo inspekcija yra pastebėjusi, kad dažnai nelegalus darbas yra slepiamas neteisingai apskaitant darbo laiką, pavyzdžiui, žmogus įdarbinamas 4 valandoms, tačiau dirba ilgiau.
„Už darbo laiko netinkamą apskaitymą bauda yra nuo 300 iki 5 tūkst. litų bauda, kas iš principo yra žymiai mažiau (nei baudžiant už nelegalų darbą - DELFI)“, - sako jis.
Anot V. Mačiulaičio, neteisingą laiko apskaitą yra sudėtingiau kontroliuoti, tačiau inspektoriai vykdo patikrinimus – ateina į įmonę ryte ir dar kartą ją patikrina vėliau.
Darbo inspekcija apie šias ir kitas problemas trečiadienį kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
