Tai atsitiko beveik prieš dvejus metus rudenį, kai po praūžusio škvalo Varėnos rajone Žilinčiškės miške buvo tvarkomi išvartyti medžiai. „Mirestos” vadovai nesutiko su Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus surašytu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, jį skundė teismams, nepaisant, jog sužalotas medkirtys liko nedarbingas.
Nustebino greitosios atšaukimas
2010-ųjų spalį „Mirestos” darbuotojai tvarkė vėjavartas Žilinčiškės miške. Šio mėnesio 20 dieną 10.30 val. miško pjovėjas Jonas Seilius pjovė 32 centimetrų storio nulaužtą pušį, kurios viršūnė lūžimo vietoje laikėsi ant kamieno, o kitas galas rėmėsi į žemę. Netoli buvo dar dvi pušys, kurių nulaužtos viršūnės rėmėsi į kitą pušį. J.Seiliui baigiant nupjauti medį, pagalbinis darbininkas Henrikas Korenevskis vertimo lopetėle jį vertė. Tuo metu kitos pušies viršūnė nulaužimo vietoje atskilo nuo kamieno ir krisdama žemyn traumavo H.Korenevskį.
Tai po atlikto tyrimo nustatė Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Sigitas Leskauskas, surašydamas nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Iki šio akto darbo inspektoriams teko patirti retą darbdavio norą nuslėpti įvykį ir abejingumą žmogaus nelaimei.
Tuoj po įvykio darbų vadovas Edvinas Puzonas paskambino greitajai medicinos pagalbai ir „Mirestos” direktoriui Vaidui Smolenskui. Šis liepė atšaukti greitąją medicinos pagalbą ir laukti, kol jis pats atvažiuos į įvykio vietą.
Direktorius į mišką atvyko su bendrovės buhaltere savo žmona Jurgita Smolenskiene. Pats direktorius matė, kad be greitosios neįmanoma apsieiti. Tačiau paprašyta, jog ją iškviestų pašalinis žmogus, bet ne įmonės darbuotojas, norint nuslėpti, jog kviečiama ne į tą pačią vietą, kur buvo atšauktas pirmasis kvietimas.
H.Korenevskis buvo atvežtas į Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninę nuo nelaimingo atsitikimo praėjus maždaug pustrečios valandos. Čia jis praleido beveik mėnesį, kelias dienas - reanimacijoje. Vos penkiasdešimt metų peržengusiam varėniškiui dėl vienos kojos skeveldrinio lūžio buvo atlikta operacija, lėtai gijo abiejose pusėse lūžę šonkauliai, pažeisti plaučiai.
Įvykis ėmė aiškėti pablogėjus sveikatai
Kitądien, kai H.Korenevskis buvo atvežtas į Alytaus ligoninę, Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinis skyrius iš šios gydymo įstaigos gavo pranešimą apie pristatytą sunkiai miške traumuotą minėtą vyrą. Čia ėmė aiškėti, kaip buvo bandoma nuslėpti nelaimingą atsitikimą.
Vyriausiajam darbo inspektoriui S.Leskauskui H.Korenevskis ir tuomet ligoninėje buvusi su juo gyvenanti Zita Razvinavičiūtė neigė, kad įvykis susijęs su darbu. Aiškino, kad trauma nutiko atliekant savo darbus.
S.Leskauskas telefonu susisiekė su nukentėjusiojo darbovietės vadovu - „Mirestos” direktoriumi V.Smolensku, kuris patvirtino nieko nežinantis apie įvykį.
Po dviejų dienų, pablogėjus H. Korenevskio sveikatai, pati Z.Razvinavičiūtė paskambino darbo inspektoriui ir pareiškė norinti papasakoti visą tiesą apie įvykį. O ji buvo nenaudinga darbdaviui ir atskleidžianti netgi melagingus faktus.
Pateikė po įvykio parašytus prašymus
Į Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinį skyrių atvykęs „Mirestos” direktorius V.Smolenskas su šios bendrovės buhaltere savo žmona J.Smolenskiene neigė nelaimingą atsitikimą darbe. Net pateikė darbuotojų Juozo Balkaus, J.Seiliaus parašytus prašymus 2010-ųjų spalio 20-ąją suteikti laisvą dieną dėl blogų oro sąlygų. Taip pat ir nukentėjusio H.Korenevskio prašymą suteikti laisvadienius 2010-ųjų spalio 19-20 dienomis.
Kaip vėliau paaiškėjo, visi šie prašymai parašyti po nelaimingo atsitikimo. Pasirodo, H.Korenevskį išvežus į ligoninę, bendrovės direktoriaus nurodymu darbuotojai susirinko Dauguose prie degalinės ir jo liepimu parašė prašymus suteikti ne darbo dienas. V. ir J.Smolenskai liepė E.Puzonui važiuoti pas Z.Razvinavičiūtę, gyvenančią kartu su nukentėjusiuoju, kad ši parašytų prašymą dėl laisvadienių suteikimo H.Korenevskiui, o jį ligoninėje pasirašytų vyras. Moteris taip ir pasielgė.
Nelaimingo įvykio darbe aktas apskųstas
Išaiškėjus visoms išvardytoms aplinkybėms, Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S.Leskauskas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe surašė tai liudijantį atitinkamos formos aktą. Surinkta medžiaga perduota Varėnos rajono apylinkės prokuratūrai.
„Miresta” kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kad būtų panaikintas minėtas aktas. Kaip sakė Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Gegužis, į tris teismo posėdžius vyko ne tik skyriaus atstovai, bet ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis H.Korenevskis.
2011-ųjų rugsėjo pabaigoje Kauno apygardos administracinis teismas paliko galioti nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Tačiau „Mirestos” direktorius šio teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kai jame šių metų balandžio viduryje buvo nagrinėjamas „Mirestos” skundas, teismo posėdyje sunkiai vaikščiodamas su ramentais dalyvavo ir nukentėjusysis, turintis 50 proc. nedarbingumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbta neskundžiama nutartis buvo nenaudinga „Mirestai”, nes paliktas galioti žemesnės instancijos teismo sprendimas.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Dėl įtariamo nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat įtariant klastojus dokumentus ikiteisminis tyrimas yra atliekamas Varėnos policijos komisariate, o jį kuruoja šio rajono prokuratūra. „Mirestos” vadovui dėl pirmojo įtarimo gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, dėl antrojo - iki trejų metų.
V.Gegužio teigimu, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartis leis pabaigti ikiteisminį tyrimą.
Tiriant minėtą nelaimingą atsitikimą darbe nustatytas ir nelegalaus darbo faktas, už kurį Varėnos rajono apylinkės teismas „Mirestos” direktoriui skyrė 6 tūkst. 500 litų baudą. Vietinio teismo nutarimas darbdavio buvo skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, tačiau jam savo tiesos nepavyko įrodyti.
„Tiriant nelaimingą atsitikimą Žilinčiškės miške, aš buvau kaltinamas iš Smolenskienės paėmęs tris šimtus litų už neva nesuorganizuotus darbo saugos mokymus ir neišdavęs kasos pajamų orderio. Dėl šmeižto kreipiausi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Buvo pradėtas ir nutrauktas tyrimas. Leskauskas buvo kaltinamas dėl dingusių įmonės dokumentų. Parašytas skundas Valstybinei darbo inspekcijai dėl neva sustabdytos įmonės veiklos, nors buvo sustabdytas tik darbas nesaugioje kirtavietėje. Tai buvo tikrai ilgas ir kruopštus darbas, kurį turėjome atlikti, kad įrodytume, jog Lietuvoje teisės aktai turi būti vykdomi ir apgaulė bei melas negali triumfuoti. Darbuotojai turi suprasti, jog privalo būti aktyvūs, gindami ir saugodami teises atliekant pavestas pareigas”, - mintimis dalijosi V.Gegužis.
