Lietuvoje veikiančios įdarbinimo užsienyje agentūros ieško darbuotojų, formuojamos pirmosios potencialios naujų emigrantų bangos grupės.
Baimingos prognozės, kad neteksime kvalifikuotų specialistų, pildosi – bent jau gydytojai viliojami. Siūloma taip pat ir nekvalifikuotų darbų.
Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis DELFI sakė, kad neslopsta dar pernai prasidėjęs lietuvių sujudimas dėl darbo galimybių, nors bendruomenė ir viešai pranešė, kad visuomeniniais pagrindais ir daugiau kultūrinėje plotmėje dirbanti išeivių organizacija negali padėti. DELFI taip pat rašė, apie tai.
„Užklausimų apie darbus Vokietijoje, ar mes negalime padėti, yra daug. Sunku pasakyti, kiek, bet rašo ne tik valdybos nariams, bet ir visoms dvidešimčiai apylinkių. Kiek žinau iš kitų pirmininkų, sulaukia bent apie dešimt tokių laiškų kasdien“, - sakė A. Šiugždinis.
Dažniausiai elektroninius laiškus rašo žmonės be konkrečių pageidavimų – tiek dėl darbo, tiek dėl vietovės. „Dirbsiu bele kur ir bele ką – tokie dažniausi užklausimai, bet mes juos traktuojame, kaip nelabai rimtus. Tačiau yra ir tikrai rimtų – kreipiasi daktarai, inžinieriai, kompiuterių specialistai. Jeigu jie moka angliškai ar vokiškai, tikrai ras darbą. Tie kiti, kur „viską gali ir viską moka“, neturi vokiečių kalbos žinių, - jiems bus sunkoka,“ – pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Ieško nuo valytojų iki gydytojų
Įdarbinimo agentūros jau kuris laikas skelbia ieškančios galinčių dirbti Vokietijoje. VšĮ „Aulina“ skelbia, kad siūlo darbus Frankfurto, Miuncheno ir Hamburgo gamyklose, fabrikuose. Darbo sritis - maisto produkcijos gamyboje. Reikalingi žmonės rūšiavimo, pjaustymo, pakavimo, krovimo, valymo ir kt. darbams.
Nurodoma, kad įdarbinama mažiausiai 9 mėnesiams, išvykimas – gegužę. Siūlomas valandinis atlyginimas. Nemokantiems vokiečių kalbos - 6,5 eurų (22,4 Lt) už valandą, kalbantiems vokiškai arba angliškai - 7.5 eurų (25,9 Lt). Darbuotojams suteikiamas gyvenamas plotas, kuris kainuoja 45 eurus (155 Lt) per savaitę.
Kita - Klaipėdoje įdarbinimo užsienyje paslaugas teikianti individuali įmonė „Litaupa ir Ko“ ieško įvairesnių specialybių atstovų darbui Vokietijoje. Savo tinklalapyje įmonė skelbia, kad skubiai reikalingi kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbuotojai darbui įvairiose darbo srityse: gamyboje, pramonėje; statyboje; paslaugų sferoje; aptarnavimo sferoje; medicinoje bei slaugoje; informacinių technologijų sferoje; žemės ūkio pramonėje; inžinerijos srityje.
Barmenės – padavėjos darbas siūlomas Frankfurte, Bremene bei Žemutinėje Saksonijoje. Už mėnesio darbą - 9 valandas per dieną, 6 dienas per savaitę - siūlomas 800 eurų (2,7 tūkst. Lt) atlygis, yra galimybė papildomai užsidirbti arbatpinigių.
Suteikiamas nemokamas maitinimas ir gyvenamoji vieta. Reikalaujama reprezentatyvios išvaizdos, darbo patirties ir vokiečių kalbos žinių. Vokiškai kalbėti turi ir norintys dirbti gydytojais – ieškoma tiek patyrusių, tiek ką tik studijas baigusių neurologų, rentgenologų, ginekologų, vaikų pediatrų, chirurgų, anesteziologų, terapeutų. Siūloma alga – 35 tūkst. – 80 tūkst. eurų per metus (2,9 – 6,6 tūkst. eurų - 10 tūkst.- 23 tūkst. Lt per mėnesį).
Ieškoma ir kvalifikuotų suvirintojų, kurių trūkumas jaučiamas ir Lietuvoje. Jiems siūlomas 14 eurų (48,3 Lt) valandinis atlygis, o vokiečių kalbos žinios įvardijamos kaip privalumas. Tuo tarpu už 8-10 eurų (27,6 – 34,5 Lt) už valandą darbą gauti gali nebūtinai patyrę statybininkai, o už 6-8 eurus (20,7 – 27,6 Lt) ir nepatyrusios pakuotojos. Šioms darbo vietoms reikalaujama ne vokiečių, o rusų kalba.
Atakuoja norinčios į „močiučių svajonių šalį“
Pasak įdarbinimo agentūros „Aulina“ vadovės Ritos Biliukaitės, darbdaviai mažiau vietų yra numatę nemokantiems kalbos, daugiau – mokantiems. Anksčiau kalbos barjero problemą akcentavusi R. Biliukaitė sako, kad visgi atsiranda pakankamai vokiškai galinčių susikalbėti lietuvių.
Sudaryti tipinį Vokietijos fabrike įsidarbinti norinčio lietuvio portretą, pasak R. Biliukaitės, sudėtinga, mat domisi žmonės ir su diplomais, ir be kvalifikacijos.
Kita problema - dažnai dėl darbo kreipiasi tie žmonės, kuriems fizinės ištvermės reikalaujančius darbus siūlanti agentūra niekuo negali padėti. „Vokietija yra močiučių svajonių šalis. Metų metais dominuoja slauga. Kreipiasi labai daug moteriškių virš penkiasdešimties metų. Tai, ką mes turime, – darbai fabrikuose. Nors oficialiai amžiaus riboti negalima, bet yra tam tikri darbdavių pageidavimai. Dažnai atsitrenkiame į šitą momentą. Tai yra fizinis darbas, vėsi aplinka, stovimas, reikalaujamas tam tikras tempas. Kad ir kaip besijaustum būdamas penkiasdešimties ir daugiau, vis tiek nebūsi toks greitas, kaip 35-erių žmogus“, - aiškino ji.
Naujakurių atsiranda, bet lietuvis dar ne ant kiekvieno kampo
Vokietijos lietuvių bendruomenę jau pasiekia žinios apie naujos bangos atvykėlius, kurie įsikūrė, kuriasi arba artimiausiu metu ruošiasi atvykti. „Yra užklausimų ir dėl vaikų siuntimo į gimnaziją (Vasario 16-osios lietuvių gimnazija Hiutenfelde. – red. past.). Yra, bet dar ne tiek daug. Negalima sakyti, kad jau lietuvis ant kiekvieno kampo“, - sakė jis.
Darbo birža, kuri yra įsijungusi į EURES – Europos užimtumo tarnybų tinklą, bendradarbiauja ir su Vokietijos valstybine užimtumo tarnyba studentų vasaros darbų, sezoninio įdarbinimo, kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo ir kt. programose. Gąsdinančių skaičių Darbo biržos EURES tarnybos vyr. specialistas Vytautas Juršėnas DELFI nepateikė. Pagal jų programas darbdaviai Vokietijoje įdarbino pardavėjomis tris moteris iš Lietuvos, dar tariamasi su dviem. Taip pat žinoma apie tris darbo pasiūlymus gavusius asmenis, kurie pernai Vokietijoje dirbo pagal studentų vasaros darbų programą. Statistikos apie savarankiškai įsidarbinusius žmones tarnyba neturi.
Įdarbinimo agentūros „Aulina“ vadovė R. Biliukaitė irgi pastebi, kad nors apskritai susidomėjimas galimybe išvykti į Vokietiją didelis - sulaukiama daug skambučių, užklausimų apie darbus, sąlygas, tačiau pasiryžusių susikrauti lagaminus antplūdžio kol kas nebuvo.
„Konkurencijos didelės nebuvo. Tie, kurie atėjo, tie užsiregistravo, - apie pirmąsias įdarbintųjų grupes sakė ji. – Dažnai žmonės kreipiasi, susižino sąlygas, bet jiems atrodo, kad gegužė dar labai toli, nors ir aiškini žmonėms, kad tie, kurie kreipsis balandžio pabaigoje, jų išvažiavimas gali nusikelti į rugsėjį.“
Laukia pirmųjų įvertinimų
Darbo biržos atstovas V.Juršėnas informavo, kad šiuo metu apie įdarbinimą Vokietijoje yra pranešę keturi tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai. Vienas iš jų, apie savo veiklą pranešė šių metų sausio mėnesį ir nurodė, kad darbuotojų ieško tik Vokietijai, kiti dirba iš anksčiau ir praplėtė savo veiklą ir Vokietijos kryptimi.
Kaip DELFI sakė „Aulina“ direktorė Rita Biliukaitė, kol kas ir pati agentūra neforsuoja darbuotojų paieškos Vokietijoje. Agentūra neieškojo sezoninių darbininkų, kuriems dirbti Vokietijoje be apribojimų galima jau nuo sausio. Kol kas yra pasirašytos trys sutartys darbams nuo gegužės, kai nebeliks jokių teisinių kliūčių. Sudarytos pirmosios išvyksiančių į svečią šalį žmonių grupės.
„Atsirado pasiūlymų, bet nedaug, nes pradžių pradžia. Kol dar nepradėta, sunku pasakyti, kaip toliau rutuliosis. Ieškome ir daugiau partnerių“, - sakė ji.
Pasak R. Biliukaitės, kol kas neaišku, kiek lietuvių ateityje pavyks įdarbinti ir trijose darbovietėse, su kuriomis jau pasirašytos sutartys. Vokiečiai iš pradžių atsikviečia mažas – 10-15 žmonių grupes, nori išbandyti žmones. „Kai randi naujus partnerius, jie paima pirmą grupę ir darosi išvadas, kaip tu sugebi atrinkti žmones. Jei iš dešimties penki bus netinkami arba pabėgs po trijų dienų, supratę, kad jiems per sunku, tuomet kontraktas gali tuo ir pasibaigti“, - sakė ji.
Šalies įvaizdis nesugadintas
Vokietijoje yra Lietuvos emigrantų, tačiau nepalyginamai mažiau nei Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje. Tačiau tai formuoja ir tam tikrą trauką darbo ieškantiems žmonėms. „Vokietija yra arčiau, ne visa iščiupinėta, nedaug kas yra dirbęs, tačiau atsiliepimai apie darbą Vokietijoje iš tų, kurie ten dirbo, yra geri. Nėra daug kažkokių istorijų apie lietuviškų įdarbinimo agentūrų aferizmus. Žmonės kreipiasi turėdami nuostatą, kad Vokietijoje yra gerai“, - sakė ji.
Tačiau gyvenantys Vokietijoje taip pat perspėja, kad šioje šalyje nėra ypatingai lengva įleisti šaknis. „Priminkite, kad ant durniaus nevažiuotų, - baigdamas pokalbį su DELFI akcentavo Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas A. Šiugždinis. – Tikrai nėra lengva rasti darbą, o jei nemoki kalbos – ypač sunku. Jei kažkas sakys, kad labai ten lengva, tik važiuok, tai bus žmonių apgavimas.“
